Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

6. LIETUVOS LAISVĖS LYGA

Lietuvos laisvės lyga.

1978 m. birželio 15 d. įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL) – radikaliausia neginkluoto pasipriešinimo organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomą valstybę. Ji užsibrėžė tarptautiniu lygiu kelti Lietuvos laisvės klausimą, ugdyti visuomenės tautinę ir politinę sąmonę. Viena svarbiausių veiklos krypčių buvo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. sutarčių slaptųjų protokolų (Molotovo-Ribentropo pakto) paskelbimas, pripažinimas negaliojančiais ir jų pasekmių Lietuvos valstybingumui panaikinimas. Organizacijos branduolį sudarė Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, Julius Sasnauskas ir kiti. Minint Molotovo-Ribentropo pakto 40-ąsias metines, 1979 m. rugpjūčio 23 d. LLL inicijavo kreipimosi, vėliau gavusio „45 pabaltijiečių memorandumo“ pavadinimą, pasirašymą. Memorandume pareikalauta paskelbti negaliojančiais Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus ir panaikinti jų padarinius Lietuvos valstybingumui. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje surengė pirmą viešą, valdžios nesankcionuotą protesto mitingą. 1988 m. liepos 3 d. pareiškė išeinanti iš pogrindžio.

Lithuanian Liberty League

The Lithuanian Liberty League (LLL), founded on 15 June 1978, was the most radical organisation of unarmed resistance which aimed to restore the independent State of Lithuania. It set a task for itself to highlight the case of Lithuanian freedom at an international level and to raise society’s national and political awareness. It focused on the need to disclose the Secret Protocols to the Treaty between Germany and the Soviet Union of 23 August 1939 and 28 September 1939 (the Molotov-Ribbentrop Pact) as they had to be recognised invalid and their impact on Lithuanian statehood eliminated. Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, and Julius Sasnauskas, supported by like-minded people, were the nucleus of the organisation. The LLL initiated the signature of an appeal to mark the 40th anniversary of the Molotov-Ribbentrop Pact on 23 August 1979 which was later titled the “Memorandum of 45 Baltic Nationals”. The Memorandum demanded that the Secret Protocols to the Molotov-Ribbentrop Pact be found invalid and their impact on Lithuanian statehood be eliminated. It organised the first unauthorised protest rally in Vilnius on 23 August 1987. On 3 July 1988 it announced it was not an underground but a formal organisation.

Лига свободы Литвы.

15 июня 1978 г. была основана Лига свободы Литвы (ЛСЛ) – наиболее радикальная организация невооруженного сопротивления в Литве, стремившаяся восстановить независимое Литовское государство. Она поставила перед собой цель на международном уровне поднимать вопрос о свободе Литвы и повышать национальное и политическое самосознание общества. Одним из важнейших направлений деятельности было обнародование и признание недействительными секретных протоколов (пакта Молотова-Риббентропа), являющихся частью договоров между Германией и Советским Союзом от 23 августа и 28 сентября 1939 года, а также аннулирование их последствий для государственности Литвы. Ядром организации стали Антанас Терляцкас, Витаутас Богушис, Юлиус Саснаускас и другие. 23 августа 1979 года по поводу 40-летия пакта Молотова-Риббентропа ЛСЛ инициировала подписание обращения, которое впоследствии получило название «Балтийский меморандум 45-ти». В меморандуме выдвинуто требование признать незаконными секретные протоколы (пакт Молотова-Риббентропа) и ликвидировать их последствия для государственности Литвы. 23 августа 1987 г. ЛСЛ организовала в Вильнюсе первую публичную несанкционированную акцию протеста. 3 июля 1988 г. объявила о своём выходе из подполья.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos laisvės lygos deklaracija.

1978 m. birželio 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 46, b. 1690, l. 1, 2, 3, 4, 5.

Deklaracija buvo paskelbta pogrindžio leidinyje „Aušra“ Nr. 12 (52), 1978 m.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Kreipimasis į Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos Vyriausybes, šalių, pasirašiusių Atlantos chartiją, vyriausybes, Suvienytų Nacijų Organizacijos Generalinį sekretorių Kurtą Valdheimą.

1979 m. rugpjūčio 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 6, l. 107−109.

Kreipimasis gavo „45 pabaltijiečių memorandumo“ pavadinimą.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Antanas Terleckas tremtyje.

Magadano sritis, Omsukčiano rajonas. 1983 m. birželio 12 d.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, R-P324.

A. Terleckas, ekonomistas, suimtas 1957 m., apkaltintas antisovietine veikla, 1958 m. nuteistas 4 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Grįžęs iš įkalinimo į Lietuvą, studijavo. 1973 m. suimtas, nuteistas 1 m. laisvės atėmimu. 1976–1977 m. leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, 1978 m. birželio 15 d. su bendraminčiais įkūrė neginkluoto pasipriešinimo organizaciją „Lietuvos laisvės lyga“, siekusią atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1979 m. vėl suimtas, 1980 m. nuteistas 3 m. laisvės atėmimu griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir 5 m. tremties. 1987 m. paleistas iš tremties, grįžo į Lietuvą, įsijungė į tautinį atgimimą, kartu su bendraminčiais organizavo 1987 m. rugpjūčio 23 d. ir kitus mitingus, reikalavusius atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. skyrė Laisvės premiją

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Helsinkio grupės narys Vytautas Bogušis.

XX a. 8–9 dešimtmetis.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-40602.

V. Bogušis 1979 m. įstojo į Lietuvos laisvės lygą, buvo vienas iš 45 pabaltijiečių, 1979 m. pasirašiusių kreipimąsi į Jungtines Tautas, SSRS ir Vakarų vyriausybes.  1980 m. įsitraukė į Lietuvos Helsinkio grupės veiklą, kartu su kitais pasirašė dokumentus dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tautinio atgimimo metais buvo vienas iš 1987 m. rugpjūčio 23 d. ir kitų mitingų, reikalavusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę, organizatorių.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Julius Sasnauskas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje.

Vilnius. 1979 m. gruodžio 12 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 2, l. 3.

J. Sasnauskas, vienas iš Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų, suimtas 1979 m., 1980 m. už nelegalių leidinių dauginimą ir platinimą, pareiškimų ir atvirų laiškų rašymą nuteistas 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimu griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir 5 m. tremties. Iš tremties paleistas 1986 m.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Algimantas Statkevičius Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje.

Vilnius. 1980 m. vasario 14 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 1-2, l. 18.

A. Statkevičius (1923–2016), medicinos mokslų daktaras, filosofas, 1944 m. įsitraukė į antisovietinę veiklą, 1951 m. suimtas, nuteistas 25 m. kalėjimo lageryje ir 5 m. tremties. 1956 m. paleistas iš įkalinimo, grįžo į Lietuvą, įsitraukė į pogrindžio spaudos leidimą, rašė antisovietinius straipsnius, knygą „Bendražmogiškumo manifestas“. 1970 m. suimtas, jam paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – gydymas specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje. 1972 m. paleistas iš psichiatrinės ligoninės, atnaujino ryšius su disidentais, platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, 1976 m. įstojo į Lietuvos laisvės lygą (LLL) bei Lietuvos Helsinkio grupę. 1979 m. parengė LLL „Moralinį ultimatumą SSRS vyriausybei“, kuris buvo išsiųstas į Maskvą ir Vakarų valstybių vyriausybėms. Buvo vienas iš 45 pabaltijiečių, 1979 m. pasirašiusių kreipimąsi į Jungtines Tautas, SSRS ir Vakarų vyriausybes. 1980 m. suimtas ir  nubaustas priverstinai gydyti specialioje psichiatrinėje ligoninėje, uždarytas į Kaliningrado srities Černiachovskio psichoneurologinę ligoninę, po 3 m. perkeltas į Taškento, 1986 m. – į Vilniaus respublikinę psichiatrinę ligoninę. Spaudžiant tarptautinei bendruomenei, 1987 m. paleistas. 1988 m. išvyko į JAV, vykdė LLL Tautinės tarybos įgaliotinio lietuvių išeivijai funkcijas. Jo iniciatyva tarptautinė organizacija „Tradition, Family and Property“ 26 pasaulio valstybėse surinko daugiau kaip 5 mln. parašų su reikalavimu suteikti Sovietų Sąjungos okupuotoms Baltijos tautoms nepriklausomybę. Šios akcijos rezultatai įrašyti į Gineso rekordų knygą. 1989 m. grįžo į Lietuvą.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos laisvės lygos mitingas, skirtas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo pakto slaptiesiems protokolams pasmerkti.

Antroje eilėje iš kairės: 4. kunigas Robertas Grigas, 5. Antanas Terleckas. Vilnius, aikštė prie A. Mickevičiaus paminklo. 1987 m. rugpjūčio 23 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-11, ap. 2, b. 52, l. 2-93.

Pirmą kartą sovietinėje Lietuvoje įvykusiame viešame protesto mitinge buvo pareikalauta atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos laisvės lygos mitingas, skirtas masinio 1941 m. birželio mėn. Lietuvos gyventojų trėmimo metinėms paminėti.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. birželio 14 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-34105.

Mitinge dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių, kalbėjo Vytautas Bogušis, Antanas Terleckas, Andrius Tučkus, Antanas Grigas ir kiti. Lietuvos laisvės lygos narys, buvęs Lietuvos partizanas, politinis kalinys Leonas Laurinskas pirmą kartą viešai iškėlė tuomet draudžiamą Lietuvos trispalvę vėliavą.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos laisvės lygos programos projektas.

1988 m. liepos 3 d.

Kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 46, b. 1747, l. 20, 21, 22.

1988 m. liepos 3 d. Lietuvos laisvės lyga pareiškė išeinanti iš pogrindžio ir paskelbė savo programą, kurioje nurodė galutinį tikslą – nepriklausoma Lietuva Europos tautų konfederacijoje.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos laisvės lygos mitingas, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 1939 m. rugsėjo 28 d. slaptojo protokolo ir jo padarinių Lietuvos valstybingumui pasmerkimui.

Centre kalba Antanas Terleckas. Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. rugsėjo 28 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 46, b. 1935, l. 29-1.

Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas uždraudė organizuoti mitingą. Prieš jo dalyvius buvo pasiųsti milicijos ir SSRS vidaus kariuomenės specialieji daliniai, kurie apsupo protestuotojus ir pradėjo juos mušti guminėmis lazdomis (vad. „bananais“). Protesto mitingo malšinimo akcijai prigijo pavadinimas „bananų balius“. Tai buvo paskutinis kartas sovietinės Lietuvos istorijoje kai prieš mitingo dalyvius buvo panaudota jėga.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos nepriklausomybės sąjungos mitingas, skirtas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo pakto ir jo padarinių pasmerkimui.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Vaizdo įrašas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-38, ap. 2, b. 12, įrašas 1.

Lietuvos nepriklausomybės sąjunga buvo įkurta 1989 m. gegužės mėn. pabaigoje. Jai priklausė Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Lietuvos politinių kalinių gelbėjimo komitetas. Mitingui pasibaigus jo dalyviai prisijungė prie  Baltijos tautų politinio solidarumo akcijos „Baltijos kelias“.

Lt En