1941 m. birželio 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 2-1407.

1941 m. [birželio mėn.]

Nuotrauka. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-28380.

1941 m. birželio 11 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 1157, TAB, l. 1.

Antanas Babušis (1898–1987), tarnautojas, Lietuvių tautininkų sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos narys. 1941 m. birželio 16 d. Baltarusijos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1943 m. nubaustas 8 m. pataisos darbų lagerio. 1948 m. ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1956 m. paleistas iš tremties, 1959 m. grįžo į Lietuvą.

Žmona Česlava Babušienė (g. 1904 m.), sūnūs Algis Stepas (g. 1930 m.), Rimantas (1933–1974) ir Vytautas (1937–1989) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą, 1956 m. paleisti iš tremties. Č. Babušienė ir A. S. Babušis 1959–1960 m. grįžo į Lietuvą.

Altajaus kraštas. Data nenustatyta.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, MD12217.

1950 m. rugsėjo 4 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 1157, TAB, l. 3.

[1919–1923 m.]

Vytautas Bičiūnas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerio (Sevurallago) Gario lageryje Sverdlovsko srityje. 1942 m.

Spaudinys, nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-31, b. 87, l. 64-4; f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 1, l. 25-1.

V. Bičiūnas (1893–1942), dailininkas, rašytojas, laikraščio „Laisvė“ redaktorius. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Sevurallagą. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske.

Žmona Natalija Bičiūnienė (1897–1976), sūnūs Rimantas Virgilijus (1922–1943), Vaidevutis Bonifacas (1921–1986), dukra Jūratė (1924–1998) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą, vėliau – į Jakutijos ASSR. R. V. Bičiūnas mirė tremtyje. N. Bičiūnienė, V. B. Bičiūnas, J. Bičiūnaitė-Masiulienė su vyru Jurgiu Masiuliu (1922–1971), dukromis Ramune (g. 1950 m.), Danute (g. 1952 m.)  paleisti iš tremties 1956–1958 m grįžo į Lietuvą.

1942 m. spalio 17 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f.. K-1, ap. 58, b. P-12006, SB, l. 148.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Matilda Voldemarienė, Augustino Voldemaro žmona, 2. A. Voldemaras, 3. Eleonora Čarneckienė, Valdemaro Vytauto Čarnecko žmona, 4. Dovas Zaunius, 5. Vincė Januškaitė, D. Zauniaus žmona, 6. V. V. Čarneckis. Antroje eilėje iš kairės; 1. Jurgis Šaulys, 2. Stasys Girdvainis, 3. plk. Vladas Skorupskis. Roma. 1927 m.

Nuotraukos autorius E. Sangiorg.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-34093.

Valdemaras Vytautas Čarneckis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske. 1942 m

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 2, l. 18-1.

V. V. Čarneckis (1893–1942), diplomatas, Lietuvos Respublikos susisiekimo, užsienio reikalų ministras. 1941 m. birželio 13 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske.

Žmona E. Čarneckienė (1898–1995), sūnūs Algirdas (g. 1924 m.), Petras ( g. 1933 m.), Povilas ( g. 1933 m.), Vytautas (1925–1971), dukra Liucija Marija (g. 1927 m.) 1914 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą, vėliau – į Jakutijos ASSR. 1957 m. paleisti iš tremties, 1958–1959 m. grįžo į Lietuvą.

1941 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 34137, TAB 5, l. 4.

Jakutijos ASSR, Jakutsko miestas. 1947 m., 1953 m.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 34137, TAB 3, l. 23; TAB 1, l. 56-1; TAB 2, l. 8; TAB 6, l. 13; TAB 7, l. 10.

1941 m. birželio 11 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingais archyvas , f. V-5, ap. 1, b. 36331, l. 3.

[1941 m.]

Marija Dailidienė, Prano Dailidės žmona ir sūnus Algimantas tremtyje. Altajaus kraštas, Staro Bardinsko rajonas. 1950 m.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingais archyvas, f. K-1, ap. 58, b, P-14939, l. 6-1; f. V-5, ap. 1, b. 3633, TAB, l. 5, 1.

P. Dailidė (Dailydė) (1896–1948), Lietuvos Respublikos IV Seimo narys, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvių tautininkų sąjungos narys, Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus pusbrolis. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Kraslagą. 1943 m. nubaustas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1948 m. liepos 2 d. mirė lageryje.

Žmona M. Dailidienė (Dailydienė) (g. 1901 m.), sūnūs Algimantas (g. 1928 m.) ir Kęstutis (g. 1934 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. 1958 m. paleisti iš tremties. 1960 m. leista grįžti į Lietuvą.

[1941 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58,  b. P-12952, SB, l. 11.

A. Dėdelė (1896–1942), laikraščio „Lietuvos aidas“ reporteris, techninis redaktorius. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Sevurallagą. 1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske.

Žmona Elena Dėdelienė (1897–1982), sūnus Alfredas (1927–1987), dukros Angelė (g. 1922 m.), Elena (g. 1924 m.) ir Irena (g. 1926 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą, vėliau – į Jakutijos ASSR. 1956–1958 m. paleisti iš tremties, E. Dedelienė, A. Dėdelė, I. Dėdelytė, E. Dėdelytė-Svitkauskienė su vyru Kaziu Svitkausku (g. 1921 m.), sūnumi Antanu (g. 1947 m.), dukromis Danguole (g. 1949 m.) ir Kazyte (g. 1953 m.) grįžo į Lietuvą, bet sovietų valdžiai neleidžiant gyventi Lietuvoje, 1959 m. persikėlė į Latviją, vėliau E. Dedelienė, A. Dėdelė, E. Dėdelytė-Svitkauskienė su šeima grįžo gyventi į Lietuvą.

1942 m. liepos 1 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12952, l. 21.

Antroje eilėje iš kairės: 3. Pranas Dovydaitis. [1919 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1014, ap. 1, b. 20, l. 3 atv.

Pranas Dovydaitis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske. [1942 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12293, KAB, l. 3.

P. Dovydaitis (1886–1942), 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Vyriausybės Ministras Pirmininkas (1919 m.). 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske.

Žmona Marcelė Dovydaitienė (1889–1972), sūnus Vytautas (g. 1920 m.) ir dukra Laima (g. 1925 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Tomsko sritį. Sūnus Jonas (1914–1983) išvežtas į SSRS NKVD Kargopolio pataisos darbų lagerį (Kargopollagą) Archangelsko srityje, 1944 m. ištremtas į Totorijos ASSR. J. Dovydaitis pabėgo iš tremties 1944 m., L. Dovydaitytė – 1948 m. M. Dovydaitienė ir V. Dovydaitis 1949 m. paleisti iš tremties grįžo į Lietuvą.

1941 m. birželio 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 1388/5, l. 2.

1942 m. spalio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12293, l. 85.

1928 m. rugpjūčio 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13794, l. 23-3-2–23-3-5.

A. Eidukaitis (1897–1943), Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos šaulių sąjungos narys. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1943 m. nubaustas 10 m. pataisos darbų lagerio. Mirė lageryje.

Žmona Uršulė Eidukaitienė (1905–1987), sūnūs Albinas Kęstutis (g. 1924 m.), Juozas (g. 1931 m.) ir dukra Danutė (g. 1927 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą, vėliau – Jakutijos ASSR. 1957 m. paleisti iš tremties grįžo į Lietuvą.

Jakutijos ASSR, Bykov Mysas. XX a. 6-asis deš. 

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, N-P1460.

Centre pirmoje eilėje iš kairės: 1. L. Bistras, 2. A. Endziulaitis. Kaunas. 1925 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-22082.

Antanas Endziulaitis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske. 1942 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 2, l. 120-1.

A. Endziulaitis (1895–1942), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. 1942 m. gruodžio 10 d. sušaudytas SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske.

Žmona Aldona Endziulaitienė (1900–1987), dukros Elena (g. 1921 m.) ir Danutė (g. 1924 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą, vėliau – į Jakutijos ASSR. A. Endziulaitienė 1948 m. pabėgo iš tremties, slapstėsi Ukrainoje, 1954 m. grįžo į tremtį Altajaus krašte. D. Endziulaitytė 1948 m. pabėgo iš tremties, bet 1949 m. buvo suimta, išvežta į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą), 1952 m. ištremta į Altajaus kraštą. A. Endziulaitienė, D. Endziulaitytė, E. Endziulaitytė-Pivoriūnienė su vyru Leonu Pivoriūnu (1920–1996), sūnumi Vytautu ir dukra Aldona paleisti iš tremties 1956–1957 m. grįžo į Lietuvą.

1942 m. spalio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 4, l. 350.

Krasnojarsko kraštas, Abano gyvenvietė. [1951 m.]

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, TF2043.

R. G. Gaputytė (g. 1940 m., kitur – 1932 m.) su motina Marija Gaputiene (g. 1905 m.), broliu Vytautu (g. 1930 m.), seserimi Vida (g. 1930 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremta iš Lietuvos į Krasnojarsko kraštą. Tėvas Juozas Gaputis (g. 1903 m.) 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) pataisos darbų lagerį Archangelsko srityje. 1943 m. nubaustas 8 m. pataisos darbų lagerio, 1949 m. ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1956 m. šeima paleista iš tremties, 1956–1957 m. grįžo į Lietuvą.

1940 m. liepos 2 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13623, SB, l. 7.

T. Izraelitas (g. 1892 m.), Klaipėdos tekstilės fabriko „Liverma“ bendrasavininkas. 1941 m. birželio 16 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1943 m. nubaustas 5 m. pataisos darbų lagerio, 1946 m. ištremtas į Altajaus kraštą. 1956 m. paleistas iš tremties.

Žmona Ema (Eta) Izraelitienė (g. 1900 m.) ir dukra Dina ( g. 1938 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą. 1956 m. paleistos iš tremties grįžo į Lietuvą.

Iš viršaus pirmoje eilėje iš kairės: 1. finansų ministras Petras Karvelis, 2. teisingumo ministras Vincas Karoblis, 3. Ministras Pirmininkas ir krašto apsaugos ministras Leonas Bistras, 4. švietimo ministras Kazimieras Jokantas, 5. žemės ūkio ministras Mykolas Krupavičius. Antroje eilėje iš kairės: 1. Ministrų Kabineto reikalų vedėjas Bronius Dailidė, 2. Valstybės kontrolierius Zigmas Starkus, 3. užsienio reikalų ministras Mečislovas Reinys, 4. susisiekimo ministras Balys Sližys, 5. vidaus reikalų ministras Antanas Endziulaitis. Kaunas. [1925–1926 m.]

Nuotraukų vinjetė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-15685.

Kazimieras Jokantas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske. 1942 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11940, SB, l. 1.

K. Jokantas (1880–1942), Lietuvos Respublikos II Seimo antrasis vicepirmininkas, švietimo ministras. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. 1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske.

Žmona Jadvyga Jokantienė (1888–1958) su kartu gyvenusia sesers dukra Vaclova Kračaityte (g. 1924 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą. J. Jokantienė 1947 m. pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet buvo suimta ir 1952 m. grąžinta į tremtį Altajaus krašte. 1956 m. paleista iš tremties grįžo į Lietuvą. V. Kračaitytė 1947 m. paleista iš tremties grįžo į Lietuvą. 

1942 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11940, l. 19.

Komijos ASSR, Kotkeroso rajonas. 1947 m.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, T-PF851.

K. Žemaitytė-Juškienė (1904–1988), mokytoja, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto sesuo, su vyru Rapolu (g. 1903 m.), sūnumi Romanu (g. 1937 m.), dukromis Aušra Marija (g. 1936 m.) ir Rūta (g. 1938 m.) 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimti ir ištremti į Komijos ASSR. R. Juškaitė 1954 m. paleista iš tremties, 1972 m. grįžo į Lietuvą. Kiti šeimos nariai 1957 m. paleisti iš tremties, 1963 m. grįžo į Lietuvą.

1947 m. gegužės 27 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 39984, l. 52.

Ne anksčiau kaip 1958 m. gegužės 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 39984, l. 80.

1941 m. birželio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 27070, TB, l. 7.

1951 m. lapkričio mėn., 1952 m. gegužės 8, 13 d.

Nuotraukos

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 27070, TAB, l. 8, 14, 21-1.

R. Lipšicienė (Lipšic) (g. 1890 m.), prekybininkė, su vyru Chackeliu Lazariu Lipšicu (g. 1885 m.), sūnumis Davidu (g. 1934 m.), Nochamu (Naumu) (g. 1932 m.), dukromis Dora Cerena (g. 1932 m.), Mera (g. 1941 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremta iš Lietuvos į Krasnojarsko kraštą. 1958 m. šeima paleista iš tremties.

Data nenustatyta.

Nuotrauka skelbta:<http://gintarinesvajone.lt/2014/11/10/knygnesiu-remeja-tremtine-filomena-malinauskaite-1859-1941/>.

D. Malinauskas (1869–1942), 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijoje, Estijoje. 1941 m. birželio 14 d. su žmona Sofija Malinauskiene (1882–1950), seserimis Filomena Malinauskaite (1858–1941) ir Jadvyga Malinauskaite (m. 1941 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremtas iš Lietuvos į Altajaus kraštą. D. Malinauskas mirė 1942 m. lapkričio 30 d. tremtyje Altajaus krašte, Bijske. Žmona mirė tremtyje 1950 m., seserys mirė tremtyje 1941 m.

Pirmoje eilėje iš kairės: 3. pulkininkas Pranas Kaunas, 4. K. Grinius, 5. Kauno karo mokyklos viršininkas generolas Jonas Galvydis-Bykauskas, 6. J. Papečkys, 7. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas pulkininkas Kazys Škirpa, 8. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Kaunas. 1926 m. rugsėjo 9 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A058-P112.

Juozas Papečkys SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske. 1942 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 1, l. 246-1.

J. Papečkys (1890–1942), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske.

Žmona Teklė Papečkienė (1893–1952), dukros Daina (g. 1924 m.) ir Jūra (1925–1998) 1941 m. birželio 14 d. ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą, 1942 m. – Jakutijos ASSR. T. Papečkienė 1952 m. mirė tremtyje. D. Papečkytė ir J. Papečkytė 1957 m. paleistos iš tremties grįžo į Lietuvą.

1942 m. spalio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 4, l. 359.

[1939 m., 1941 m.]

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12860, SB, l. 41-1, 41-2.

Grafas S. Pliateris-Zyberkas (1889–1955), Šiaulių apskr. Kurtuvėnų dvaro savininkas. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1943 m. nubaustas 8 m. pataisos darbų lagerio. Paleistas iš lagerio grįžo į Lietuvą, bet 1950 m. vėl buvo suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1954 m. paleistas iš tremties.

1941 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12860, t. 1, l. 4

Pirmoje eilėje iš kairės: 3. A. Smetona, 5. S. Putvinskis. Antroje eilėje iš kairės: 3. A. Smetonos adjutantas Vaclovas Šliogeris. Ukmergė. 1937 m. rugsėjo 15 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A075-P082.

Stasys Putvinskis-Pūtvis Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 5 Šiauliuose. 1940 m. gruodžio 19 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12841, l. 7-2.

S. Putvinskis (nuo 1938 m. – Pūtvis) (1898–1942), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras. 1940 m. liepos 12 d. SSRS sudarytos marionetinės Lietuvos liaudies vyriausybės vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento suimtas ir įkalintas kalėjime Šiauliuose. 1941 m. gegužės 24 d. nubaustas 8 m. laisvės atėmimu ir 1941 m. birželio 14 d. išvežtas į SSRS NKVD Gorkio srities valdybos kalėjimą Gorkio mieste, kur mirė 1942 m. balandžio 4 d.

Žmona Darija Dalė Zubovaitė-Putvinskienė-Pūtvienė (1901–1997), sūnus Rimantas (g. 1929 m.), dukros Julija (g. 1926 m.) ir Aleksandra (g. 1924 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą, 1942 m. – į Jakutijos ASSR. D. D. Putvinskienė-Pūtvienė, R. Putvinskis-Pūtvis, A. Putvinskytė-Pūtvytė, J. Putvinskytė-Pūtvytė-Daniliauskienė su vyru Antanu Daniliausku (1926–1983), dukromis Darija (g. 1953 m.), Giedre (g. 1954 m.), Viktorija (g. 1951 m.) 1956 m. paleisti iš tremties, 1956–1957 m. grįžo į Lietuvą.

1941 m. birželio 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas,  f. V-5, ap. 1, b. 21015, TAB 1, l. 2–3.

Jakutijos ASSR, Jakutsko miestas. 1954–1955 m.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 21015, TAB 1, l. 63-4, 26-2, 10.

Ne vėliau kaip 1940 m. birželio 15 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, K-30, ap. 1, b. 816, l. 80-9.

S. Raštikis (1896–1985), Lietuvos kariuomenės vadas. Nuo 1940 m. sektas sovietinių represinių struktūrų. Žmona E. M. Raštikienė (1903–1990) 1941 m. suimta, įkalinta kalėjime Kaune, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, išlaisvinta iš kalėjimo. 1944 m. S. Raštikis su žmona pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV.

S. Raštikio dukros Aldona Joana (1940–1941), Laimutė Julija (g. 1930 m.), Meilutė Marija (g. 1937 m.), tėvai, sesuo ir du broliai (vienas iš jų su žmona ir vaikais), E. M. Raštikienės tėvai, sesuo ir brolis 1941 m. birželio 14 d. ištremti iš Lietuvos į Novosibirsko sritį ir Altajaus kraštą S. Raštikio dukra Aldona mirė 1941 m. tremtyje Altajaus krašte, dukros Laimutė Julija ir Meilutė Marija su močiute Barbora Smetoniene (1863–1955) 1946 m. parvežtos iš tremties Altajaus krašte į Kauną, siekiant daryti spaudimą S. Raštikiui.

1941 m. birželio 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 895, l. 10.

S. Raštikio tėvas Bernardas Raštikis (1867–1942), motina Antanina Raštikienė (1885–1962 m.), brolis Liudas Raštikis (g. 1923 m.), sesuo Adelė Raštikytė (g. 1915 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. B. Raštikis mirė tremtyje, A. Raštikienė, L. Raštikis ir A. Raštikytė 1958 m. paleisti iš tremties, į Lietuvą negrįžo.

Altajaus kraštas. 1946 m.

Nuotraukos reprodukcija.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-34787.

Stasio Raštikio motina Antanina Raštikienė ir sesuo Adelė Raštikytė tremtyje. Altajaus kraštas, Barnaulo miestas. 1950 m. rugsėjo 8 d.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 895, TAB, l. 31, 1.

1926 m. sausio 9 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13697, SB, l. 10-2-1–10-2-3.

M. Ricas (g. 1902 m.), Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos narys. 1941 m. birželio 14 d. suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1943 m. nubaustas 8 m. pataisos darbų lagerio. Mirė 1943 m. lageryje.

Žmona Sora Ricienė (g. 1910 m.), sūnus Chaimas (g. 1934 m.), dukros Dveirė (g. 1931 m.) , Tamara (g. 1936 m.), Reizė (g. 1941 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. 1956 m. paleisti iš tremties.

1933 m. kovo 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13697, SB, l. 10-3-1–10-3-3.

1941 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 33576, TAB, l. 1.

1941 m. rugsėjo mėn.

S. Semionovo žmona Vera Semionova tremtyje. Altajaus kraštas. 1953 m. kovo mėn.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas f. K-1, ap. 58, b. P-13752, l. 6-2; f. V-5, ap.1, b. 33576, TAB, l. 12.

S. Semionovas (1887–1951), Lietuvos kariuomenės stačiatikių karo kapelionas 1941 m. birželio 14 d. suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) ir išvežtas į SSRS NKVD Kraslagą. 1943 m. nubaustas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1951 m. paleistas iš lagerio, išvežtas į invalidų namus perduodant SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) organų priežiūrai.

Žmona V. Semionova (Semionovienė) (1890–1960) su sūnumi Grigorijumi (g. 1931 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą G. Semionovui 1946 m. leista grįžti į Lietuvą. V. Semionova 1948 m. pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet buvo suimta, nubausta laisvės atėmimu ir grąžinta į tremtį Altajaus krašte. 1956 m. paleista iš tremties grįžo į Lietuvą.

1939 m. balandžio 13 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13866, SB, l. 21-1 – 22-2 atv.

J. Smetonaitė (1878–1948), mokytoja, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvių tautininkų sąjungos narė, Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos sesuo. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Ukmergės apskrities skyriaus suimta ir išvežta į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1944 m. nubausta 5 m. tremties, ištremta į vieną iš Krasnojarsko krašto rajonų. 1944 m. paleista ištremties, 1947 m. grįžo į Lietuvą.

1946 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, MD100.

Mokytojai R. Stanevičius (g. 1905 m.) ir E. Stanevičienė (g. 1909 m.) su sūnumi Sauliumi (g. 1934 m.), dukromis Jūratė (g. 1940 m.) ir Nijolė Regina (g. 1933 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. 1947 m. pabėgo iš tremties į Lietuvą. R. Stanevčius 1953 m. buvo suimtas, tačiau po kelių mėnesių jam iškelta byla nutraukta, jis paleistas į laisvę.

1920 m. spalio 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, SB, l. 127-1.

Nuotrauka skelbta leidinyje „Karys“, 1938 m., Nr. 8.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-01507.

Jokūbas Stanišauskas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko krašto valdybos kalėjime Kanske. 1942 m. sausio 2 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, t. 2, l. 14-2.

J. Stanišauskas (1892–1943), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. 1941 m. birželio 19 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kėdainių apskrities skyriaus suimtas ir ištremtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą), kur mirė 1943 m. balandžio 14 d.

Žmona Ona Stanišauskienė (g. 1898 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Altajaus kraštą, 1942 m. – į Jakutijos ASSR. 1956 m. paleista iš tremties grįžo į Lietuvą.

Iš dešinės: 1. Z. P. Starkus, 4. finansų ministras Vytautas Petrulis. Kaunas, Karo muziejaus sodelis. 1924 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-25948.

Uršulė Starkienė, Zigmo Prano Starkaus žmona. Kaunas. 1926 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap.1, b. 17506, l. 58-1.

Z. P. Starkus (1892–1942), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske.

Žmona, Kauno mokytojų seminarijos dėstytoja U. Starkienė (g. 1895 m.), dukra Sigita (g. 1934 m.) ir sūnus Kęstutis (1927–1943) 1941 m. birželio 14 d. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Sūnus Kęstutis. mirė tremtyje. Dukra Sigita 1946 m. parvežta į Lietuvą, 1950 m. suimta ir grąžinta į tremtį Altajaus krašte. U. Starkienė su dukra 1955–1956 m. paleistos iš tremties, 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Ne vėliau kaip 1941 m. birželio 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 17506, l. 2.

1922 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-12520.

Aleksandras Stulginskis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko krašto valdybos kalėjime Kanske. 1942 m. sausio 27 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, t. 2, l. 129-1.

A. Stulginskis (1885–1969), 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas. 1941 m. birželio 7 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1952 m. nubaustas 25 m. laisvės atėmimu. Kalėjo Vladimiro kalėjime. 1954 m. paleistas iš įkalinimo ir ištremtas į Komijos ASSR. 1956 m. paleistas iš tremties su žmona grįžo į Lietuvą, saugumo buvo sekamas iki mirties.

Žmona Ona Matulaitytė-Stulginskienė (1894–1962) 1941 m. birželio mėn. ištremta iš Lietuvos į Komijos ASSR. 1956 m. paleista iš tremties su vyru grįžo į Lietuvą.

1941 m. birželio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 36883, l. 12.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, PPB, l. 67-41–67-43, 67-53.

Užrašai konfiskuoti 1941 m. spalio 29 d. atliekant kratą lageryje.

Pirmoje eilėje iš kairės: 7. Lietuvos kariuomenės tiekimų viršininkas generolas leitenantas Jonas Sutkus. Kaunas, Karininkų Ramovė. 1935 m. vasario 16 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-25477.

Jonas Sutkus SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske. 1942 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 1, l. 169-1.

J. Sutkus (1893–1942), Lietuvos Respublikos finansų ministras. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Sušaudytas 1942 m. gruodžio 10 d. SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Nr. 1 Sverdlovske.

Žmona Jadvyga Sutkienė (1900–1973), dukra Aldona (g. 1925 m.) ir sūnus Jonas (1927 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. J. Sutkienė 1942 m. suimta, nubausta 1 m. pataisos darbų lagerio, įkalinta lageryje, po to ištremta į  Novosibirsko sritį. A. Sutkutė 1957 m. paleista iš tremties, 1957 m. grįžo į Lietuvą. J. Sutkienė ir J. Sutkus 1958 m. paleisti iš tremties, 1967 m. grįžo į Lietuvą.

1951 m. gruodžio 18 d. 

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap.1, b. 23716, TAB, l. 6.

Kaunas. [1930–1933 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-081142.

Konstantinas Šakenis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage). 1941 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13441, l. 6-1..

K. Šakenis (1881–1959), Lietuvos Respublikos švietimo ministras. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Kraslagą. 1946 m. nubaustas 10 m. laisvės atėmimu ir įkalintas Ypatingajame lageryje Nr. 7 (Osoblag) Taišeto mieste Irkutsko srityje. 1951 m. paleistas iš įkalinimo ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, 1953 m. – į Tomsko sritį. 1956 m. paleistas iš tremties grįžo į Lietuvą.

Žmona Stanislava Šakenienė (1900–1982), dukra Rita (1929–1990) ir sūnus Romualdas (g. 1932 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremti iš Lietuvos į Tomsko sritį. S. Šakenienė vaikus 1947 m. išsiuntė į Lietuvą pas gimines, pati 1948 m. pabėgo į Lietuvą, bet visi šeimos nariai buvo suimti ir grąžinti į tremtį Tomsko srityje. 1956 m. paleisti iš tremties grįžo į Lietuvą.

1941 m. birželio 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 38554, l. 2.

P. Šalučka (1910–1942), mokytojas, Lietuvių tautininkų sąjungos narys. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR NKGB suimtas ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą), kur mirė 1942 m. birželio 14 d. Žmona, mokytoja Ona Šalučkienė (g. 1911 m.), dukros Marija Laimutė (g. 1940 m.) ir Regina Vida (g. 1937 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą. 1947 m. pabėgo iš tremties į Lietuvą.

Altajaus kraštas. Data nenustatyta.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, MD 12933.

1936 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 37005, TAB, l. 9.

J. Šibaila (1905–1953), Ukmergės apskr. Balninkų pradinės mokyklos mokytojas, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvių tautininkų sąjungos, Lietuvos mokytojų sąjungos narys, 1941 m. birželio mėn. išvengė suėmimo ir tremties. Antrosios sovietinės okupacijos metais J. Šibaila įsitraukė į Lietuvos partizanų kovą, buvo Rytų Lietuvos srities štabo pareigūnu (1948–1949 m.), Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotoju, padėjėju (1949–1952 m.), LLKS visuomeninės dalies viršininku (1949–1950 m.), LLKS visuomeninės veiklos vadovu (1950–1952 m.), LLKS Tarybos prezidiumo III sekcijos vadovu (1952–1953 m.). Žuvo 1953 m. vasario 11 d. Panevėžio rajone, Ramygalos valsčiuje, Dovydų miške.

Žmona Ona  Šibailienė (g. 1902 m.), sūnūs Kęstutis Jonas (g. 1935 m.), Rimvydas Vincas (1931–1968) ir Vytautas (g. 1930 m.) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. 1956 m. paleisti iš tremties. K. J. Šibaila 1963 m., O. Šibailienė – 1970 m. grįžo į Lietuvą, R. V. Šibaila ir V. Šibaila į Lietuvą negrįžo.

1941 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 37005, TAB, l. 23.

Maskva. 1913 m. kovo 28 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-40583.

Stasys Šilingas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko krašto valdybos kalėjime Kanske. 1942 m. sausio 27 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, t. 2, l. 104-1.

S. Šilingas (1885–1962), Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 1941 m. birželio 10 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Šakių apskrities skyriaus suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1952 m. nubaustas 25 m. laisvės atėmimu ir išvežtas į Vladimiro kalėjimą. 1954 m. paleistas iš įkalinimo ir perkeltas į Žitomiro invalidų namus Ukrainoje. 1961 m. grįžo į Lietuvą.

Žmona Emilija (1889–1943) ir dukra Raminta (1920–1944) 1941 m. birželio 14 d. ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Mirė tremtyje.

1942 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. b. 42880/3, t. 2, l. 102–103.

1941 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas , f. K-1, ap. 58, b.P-7520, l. 6-1.

A. Škadauskienė (1904–1978), mokytoja, Lietuvos šaulių sąjungos narė. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Ukmergės apskrities skyriaus suimta ir išvežta į SSRS NKVD Kraslagą. 1943 m. nubausta 10 m. pataisos darbų lagerio. 1951 m. paleista iš įkalinimo, ištremta į Krasnojarsko kraštą. 1955 m. paleista iš tremties, 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Vyras Medardas Škadauskas (1902–1970) 1941 m. birželio mėn. ištremtas iš Lietuvos į Altajaus kraštą, 1947 m. pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet buvo suimtas, įkalintas Ukmergėje, 1948 m. ištremtas į Altajaus kraštą. 1949 m. grįžo iš tremties į Lietuvą. Dukra Beatričė (g. 1926 m.) ištremta į Tomsko sritį, 1942 m. – į Altajaus kraštą. Dukros Irena (g. 1924 m.) ir Virginija Marija (g. 1940 m.), sūnus Vytautas (g. 1930 m.) išvežti į Kraslagą ir atskirti nuo motinos. I. Škadauskaitė kalinta Kraslago Belniakų lageryje, V. M. Škadauskaitė perkelta į Kraslago Belniakų lagerio vaikų lopšelį, V. Škadauskas – į vaikų namus Krasnojarsko krašte. 1942 m. vaikai ištremti į Altajaus kraštą. V. Škadauskas 1946 m. perkeltas į Lietuvą, V. M. Škadauskaitė, I. Škadauskaitė ir V. M. Škadauskaitė 1946 m. grįžo iš tremties į Lietuvą.

Krasnojarsko kraštas. [1945 m.]

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, TF1933.

[1930 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-15253.

Kristina Daugirdaitė-Tomaševičienė, Benedikto Tomaševičiaus žmona. 1941 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 43801/3, l. 14-4 atv.

B. Tomaševičius (1879–1942), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kėdainių apskrities skyriaus suimtas ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą), kur mirė 1942 m. sausio 23 d.

Žmona K. Daugirdaitė-Tomaševičienė (1891–1943 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremta iš Lietuvos į Altajaus kraštą, vėliau – į Jakutijos ASSR. Mirė tremtyje.

1941 m. birželio 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 43801/3, l. 5.

1941 m. birželio 9 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 39911, TAB, l. 3.

K. Tursa (g. 1901 m.), Lietuvių tautininkų sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos narys. 1941 m. birželio 17 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1942 m. nubaustas 10 m. pataisos darbų lagerio. Paleistas iš lagerio 1951 m., ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Paleistas iš tremties 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Žmona Birutė Vileišytė-Tursienė (1904–1966), Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jono Vileišio dukra, sūnus Gediminas (g. 1934 m.) ir dukra Reda (g. 1941 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą.  B. Vileišytė-Tursienė 1947 m. su vaikais pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet buvo suimta ir įkalinta, po kelių metų paleista iš įkalinimo.

Altajaus kraštas, Barnaulo sritis, Raskazicha kaimas. 1946 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-106079.

1951 m. sausio 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 1267, l. 116-1.

1958 m. kovo 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas. V-5, ap. 1, b. 1267, l. 105.

Kazys Zubauskas (1885–1942), teisininkas, Lietuvos Steigiamojo Seimo narys. 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Baltosios-Baltijos jūrų kanalo lagerį (Belbaltlag) Karelijos-Suomijos ASSR Medvežja Goroje (Medvežjegorske), vėliau perkeltas į lagerį Vologdos srityje, kur mirė 1942 m. vasario 5 d.

Žmona A. Zubauskienė (1893–1977), sūnus Rimvydas (g. 1922 m.) ir sesuo Barbora Zubauskaitė (1881–1969) 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Tomsko sritį. 1955 m., 1957 m. paleisti iš tremties grįžo į Lietuvą.

Nuotrauka paskelbta leidinyje „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, Kaunas, 1933 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A073-P0703.

A. Žilinskas (1885–1942), Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas. 1941 m. birželio 14 d. ištremtas iš Lietuvos į Tomsko sritį, kur mirė 1942 m. sausio 21 d. Sūnus Aleksandras (g. 1934 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremtas iš Lietuvos į Tomsko sritį, perkeltas į Tomsko vaikų namus, 1944 m. parvežtas į Lietuvą.

1941 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap.1, b. 36387, l. 2.

1949 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-31820.

Data nenustatyta.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 29243/3, l. 30-2.

Vinjetė 1945 m. rasta pas Panevėžio apskrities Pumpėnų valsčiaus Rimkūnėlių kaimo gyventoją, 1941 m. birželio sukilimo dalyvį  Juozą Sakalauską.

1943 m. birželio 14 d., 1944 m. birželio 14 d.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 179, 187.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. birželio 14 d.

Nuotraukos autoriai V. Gulevičius ir A. Sabaliauskas (ELTA).

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 583, l. 34.

Vilnius, Naujosios Vilnios geležinkelio stotis. 1989 m. birželio 14 d.

Nuotraukos autoriai V. Gulevičius ir A. Sabaliauskas (ELTA).

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 583, l. 36.

Kaunas, geležinkelio stotis. 1989 m. birželio 14 d.

Nuotraukos autorius Viktoras Kapočius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-127350.