JĖZUITAI LIETUVOJE
Pratarmė
2019-ieji paskelbti Jėzuitų misijos Lietuvoje 450-aisiais jubiliejiniais metais. Šia proga Lietuvos valstybės istorijos archyvas, bendradarbiaudamas su Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Vilniaus regioniniu valstybės archyvu, parengė parodą „Jėzuitai Lietuvoje“. Parodoje eksponuojami unikalūs dokumentai, atspindintys Jėzuitų ordino veiklą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, carinėje Rusijoje, Lietuvos Respublikoje ir lenkų užimtame Vilniuje, apimantys laikotarpį nuo 1578 m. iki 1940 m.
Jėzuitai, dar kitaip vadinami Jėzaus Draugija (lot. Societas Jesu), yra Romos katalikų bažnyčios vyrų vienuolių ordinas. Jį 1534 m. rugpjūčio 15 d. Paryžiuje įsteigė ispanas Ignacas Lojola. Šios religinės bendruomenės emblema yra katalikiškoji kristograma IHS, o jos šūkis „Didesnei Dievo garbei“ (lot. Ad majorem Dei gloriam) apibūdina jėzuitų tikslus – pasaulyje vykdyti misionierišką veiklą ir skleisti krikščionių tikėjimą. Nuo pat ordino atsiradimo pradžios jėzuitai didelį dėmesį skyrė jaunimo švietimui ir ugdymui. Jie steigė aukštesniojo ir viduriniojo mokslo įstaigas, spaustuves ir vaistines. Šio ordino pastangų dėka Lietuvoje buvo įsteigtas Vilniaus universitetas, įkurta pirmoji observatorija, parengta bei išleista pirmoji Lietuvos istorija, parengtas pirmasis lietuvių kalbos žodynas ir muzikos vadovėlis, įvestas pirmasis akademinis matematikos kursas, išleisti pirmieji kalendoriai ir laikraščiai.
Parodoje eksponuojami dokumentai atspindi svarbiausius jėzuitų veiklos Lietuvoje etapus bei jų istorinę misiją. Tarp jų reikšmingiausi – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro privilegijos dėl Vilniaus jėzuitų kolegijos reorganizavimo į universitetą (1578 m.) ir dėl Akademijos bei Universiteto teisių suteikimo Vilniaus kolegijai (1579 m.), popiežiaus Grigaliaus XIII bulė dėl Vilniaus universiteto įsteigimo patvirtinimo (1579 m.), Jėzuitų ordino generolo Mucijaus Vitelesko (Mutius Vitellescus) leidimas prie Gardino jėzuitų rezidencijos įkurti Švenčiausiosios Mergelės Marijos apreiškimo kongregaciją (1630 m.). Taip pat jėzuitų ordino generolų ir Lietuvos provincijolų įsakai bei potvarkiai; jėzuitams priklausiusių bažnyčių, kolegijų, vienuolynų inventoriai ir dienynai; jėzuitų dvarų, palivarkų ir bažnytinių pastatų teisinio-turtinio pobūdžio dokumentai; bažnyčių, vienuolynų, kolegijų, noviciatų ir gimnazijų nuotraukos, planai ir kt.
Parodai panaudoti LVIA fondų „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“ (f. 1135), „Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijų ir raštų Vilniaus jėzuitų akademijai ir Vilniaus bei Gardino kolegijoms kolekcija“ (f. 787), „Vilniaus universiteto profesorių dokumentai“ (f. 1511), „Vilniaus Romos katalikų metropolijos kurija“ (f. 694) ir kitų fondų dokumentai. Jie surašyti lotynų, rusėnų, lenkų, lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Kai kurie iš jų įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Jėzuitai aktyviai reiškėsi ir tarpukario Lietuvoje. Kauno ir Vilniaus jėzuitų gimnazijų veiklos dokumentai liudija, kad šios mokslo įstaigos buvo ryškūs kultūros židiniai, kuriuose darbavosi daug Lietuvai reikšmingų asmenybių.
Jėzaus draugijos nariai ir šiandien tęsia istorines tradicijas – prisideda prie jaunimo ugdymo, Lietuvos kultūros paveldo saugojimo ir puoselėjimo.
|
Parodos kuratorė: Neringa Češkevičiūtė |
Rengėjas:
|
Partneriai: |
