Galerijos
Albumai
JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

PRATARMĖ

 

VIRTUALI DOKUMENTŲ PARODA, SKIRTA SOVIETINĖJE LIETUVOJE VEIKUSIOMS NEFORMALIOMS JAUNIMO GRUPUOTĖMS

 „Geležine uždanga“ nuo pasaulio atsitvėrusios Sovietų Sąjungos neaplenkė Vakarų šalių jaunimo, protestavusio prieš suaugusiųjų diktuotas gyvenimo normas, subkultūros. Ideologų kova už vadinamąją komunistinę moralę, įnirtingai propaguoti sovietinio patriotizmo principai, sveiku protu sunkiai suvokiamas „moralinis komunizmo statytojo kodeksas“, gausybė kitų suvaržymų bei apribojimų lėmė tai, kad, bet kuris norėjęs laisviau gyventi ir džiaugtis gyvenimu jaunuolis beveik automatiškai tapdavo totalitarinės valstybės priešu. 

Praėjus keliems metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, šiek tiek pagerėjus SSRS gyventojų buičiai, atsirado jaunų žmonių, šiurpinusių sovietinius piliečius savo neįprasta išvaizda bei laisvu, akiplėšišku elgesiu. Dar 1949 m. visasąjunginiame satyros ir humoro žurnale „Krokodil“ pasirodžiusį agitacinį D. Beliajevo feljetoną „Stiliagi“, pašiepusį spalvingai besirengusius, tuomečių elgesio normų nepaisiusius jaunuolius, galima laikyti liudijimu apie vienos seniausių jaunimo subkultūrų ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje atsiradimą. Ryškių spalvų, neįprasto sukirpimo drabužiai, keistos šukuosenos, savitas žargonas, iš rentgeno nuotraukų pagamintose namudinėse plokštelėse platinta džiazo muzika, modernūs šokiai, garsiai deklaruotas apolitiškumas, neslepiamos simpatijos Vakarų kultūrai ‒ pagrindiniai pokario ir vadinamojo Chruščiovinio atšilimo laikotarpio stiliagų bruožai. Šią subkultūrą galima laikyti „specifine sovietine“, tačiau vėlesnių metų stiliagos dėl įvaizdžio bei panašaus muzikinio skonio dažnai gretinami su apie 1953‒1954 m. prasidėjusiu britų jaunimo judėjimu „Teddy Boys“.

Vakarietišką gyvenimo būdą propagavusių jaunuolių, šokdavusių bugi-vugi, tvistą, čarlstoną, rumbą, piktybiškai vengusių vadinamojo „visuomenei naudingo darbo“, iš atvykdavusių užsieniečių siekdavusių įsigyti sovietiniams piliečiams nematytų buities smulkmenų bei anot saugumiečių sudarydavusių „neteisingą įspūdį apie sovietinį jaunimą“, buvo ir didesniuose Lietuvos miestuose. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (MT) 2 valdybos 1964 m. gruodžio mėn. ataskaitiniame pranešime nurodyta, kad Klaipėdoje buvo išaiškinta „ideologiškai kenksminga vadinamųjų stiliagų grupuotė“, kurią sudarė 14 asmenų. Dokumente rašoma, kad grupė jaunų klaipėdiečių nuolat susitikinėdavo su užsienio jūreiviais, užsiėmė importinių prekių perpardavinėjimu, dažnai leisdavosi į „politine prasme nesveikus“ svarstymus.

Ilgi plaukai, džinsai, gėlėmis, pacifistine simbolika, spalvingais ornamentais papuošti drabužiai, roko muzika Lietuvoje pradėjo plisti apie 1967‒1969 m. Nors hipiai ir jų sekėjai nebuvo ypatingai priešiški sovietinei santvarkai, jų laisva laikysena, gyvenimo būdas, žavėjimas vakarietiška kultūra, drąsios diskusijos filosofiniais ir politiniais klausimais, užsienio radijo stočių klausymas, atkaklus vengimas atlikti būtinąją karinę tarnybą sovietų armijoje, erzino sovietų valdžią. Sovietinio saugumo padalinių dokumentuose yra išlikę duomenų apie ilgaplaukių jaunuolių „ideologiškai kenksmingus“ svarstymus ir netgi apie stichiškus protesto veiksmus.

KGB prie LSSR MT Kauno m. skyriaus 1971 m. sausio mėn. spec. pranešime Lietuvos komunistų partijos (LKP) Kauno miesto komitetui plačiai nušviesti keli epizodai, kuriuose dalyvavo hipių judėjimui prijautę kauniečiai. 1970 m. liepos mėnesį šokių paviljono Vytauto parke administracijai nutarus neįleisti netvarkingai apsirengusių, ilgaplaukių jaunuolių, „priešiškai egzistuojančios santvarkos atžvilgiu nusiteikęs“ vienos Kauno hipių grupuotės lyderiu saugumiečių apibūdinamas Genadijus Slavinskas pasiūlė „boikotą“ ‒ nesilankyti šokių paviljone. Susirinkusiems maždaug trims šimtams žmonių jis pasakė kalbą, kurioje išdėstė nuomonę, jog draudimas pažeidžia SSRS konstitucijos suteiktas jaunimo teises. Pranešime rašoma, kad kalbėdamas, G. Slavinskas išsitraukė Sovietų Sąjungos konstituciją ir garsiai pareiškė: „jeigu jos nesilaikoma, tai visiems susirinkusiems būtina nusipirkti po egzempliorių, išardyti atskirais lapais ir išmėtyti po miestą“.

Pranešime taip pat pažymėta, kad Kauno hipiai 1970 m. vasarą ir rudenį buvo surengę keturis susirinkimus, kuriuose komentuodavo atskirus sovietinės konstitucijos straipsnius, ypatingą dėmesį atkreipdami į „respublikų teisę laisvai išstoti iš SSRS, žodžio, mitingų ir demonstracijų organizavimo laisvę“. Už dalyvavimą „ideologiškai kenksminguose“ pokalbiuose, „netvarkingą“ išvaizdą, žavėjimąsi jaunimo gyvenimu Vakaruose ne vienas to meto jaunuolis patyrė persekiojimą, buvo priverstas dalyvauti profilaktinio pobūdžio pokalbiuose su saugumiečiais.

„Duokite mums laisvę, jeigu tiksliau ‒ susirinkimų laisvę, įsitikinimų laisvę, laisvę sakyti tai, ką galvoji. ‒ Rašė pasiaiškinime KGB darbuotojams hipių grupuotės narys Arkadijus Vinokuras. ‒ Leiskite atvykti užsienio „hipių“ grupėms [tikriausiai turėtos omenyje roko grupės], kaip tai daroma Lenkijoje. Jūs mums viso to neduodate, tai kaip mes galime būti su jumis!“.

Hipių judėjimui simpatizavęs Vytautas Kernagis dar besimokydamas dešimtoje klasėje pateko į KGB akiratį. KGB prie LSSR MT 1967 m. lapkričio mėn. pranešime LKP centro komitetui rašoma, kad jis „per istorijos pamoką atvirai pareiškė, kad reikia daugiau mokytis Lietuvos, o ne Sovietų Sąjungos istoriją ir, kad buržuazinės santvarkos metais buvo labiau rūpinamasi Lietuvos istoriniais paminklais negu dabar“. V. Kernagis su bičiuliais ne kartą svarstė klausimą kodėl Lietuva negali būti „tokia kaip Lenkija“, t. y. ‒ socialistine, tačiau nepriklausyti SSRS.

Vienas įstabiausių to meto įvykių Vilniuje ‒ 1970 m. balandžio mėnesį aktyvaus ir iniciatyvaus tuomečio neformalaus jaunimo veikėjo Alvito Taunio ir jo bičiulių iniciatyva restorano „Žirmūnai“ banketinėje salėje surengtas nelegalus roko festivalis. Pusiau slaptame renginyje dalyvavo Stasio Daugirdo vadovaujama viena profesionaliausių to meto lietuviškų roko grupių „Gėlių vaikai“, talentingo gitaristo Olego Sartakovo, kalbant šiuolaikine kalba, projektas „Sartakov Yesterday and Today“, bene ryškiausias klasikinio rokenrolo atlikėjas visoje Sovietų Sąjungoje ‒ Pits Andersons su grupe „Natural Product“ iš Latvijos. Festivalyje taip pat muzikavo aktyvūs hipių judėjimo dalyviai Aleksandras Jegorovas-Džyza bei hipis, pravarde Fikusas.

Kęstučio Antanėlio iniciatyva Vilniuje buvo pastatyta ir 1971 m. gruodžio 25 d. Lietuvos SSR valstybinio dailės instituto salėje parodyta A. Lloyd-o Weber-io roko opera „Jezus Kristus ‒ superžvaigždė!“.

1972 m., po Kauno įvykių, Lietuvoje prasidėjo masinis hipių ar tiesiog ilgesnius plaukus turėjusių jaunuolių persekiojimas, nors pagrindiniai 1972 m. gegužės mėnesį R. Kalantos laidotuvių dieną įvykusių manifestacijų dalyviai buvo daugiausiai Kauno Vilijampolės rajone gyvenę darbininkai. Daugelis amžininkų prisimena, kad milicininkai, draugovininkai ar operatyvinių komjaunimo būrių nariai „netvarkingai atrodančius“ jaunus žmones neretai sulaikydavo tiesiog gatvėje ir nuvežę į milicijos skyrių prievarta apkirpdavo ar sugadindavo drabužius. Nepaisant persekiojimų, ilgaplaukiai hipių idėjų šalininkai egzistavo iki pat Sovietų Sąjungos griūties, ne vienas liko ištikimas idėjoms ir įvaizdžiui iki šių dienų. Dalies lietuviškų „gėlių vaikų“ pasekėjų ideologija ir gyvenimo būdas buvo gana artimi XX a. 6-ajame dešimtmetyje JAV bei kitose Vakarų šalyse paplitusiam bytnikų judėjimui: kelionės autostopu, gilinimasis į filosofinius ir religinius klausimus, savotiškos „jaunimo Biblijos“ funkciją atlikusio J. Kerouac romano „Kelyje“ skaitymas.

Išskirtine asmenybe tarp sovietinio Vilniaus ilgaplaukių derėtų laikyti 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto 45 pabaltijiečio memorandumo, reikalavusio likviduoti Molotovo-Ribentropo pakto padarinius bei išvesti iš Baltijos šalių okupacinę sovietų kariuomenę, signatarą, saugumiečių nuolat persekiotą, nuo 1983 m. Briuselyje gyvenantį profesorių Liutaurą Kazakevičių.

LSSR KGB Vilniaus m. skyriaus 1982‒1983 m. dokumentuose atsirado iki tol negirdėti žodžiai „pankai“, „pankų judėjimas“, „vadinamieji „pankų“ mėgdžiotojai“ ir t. t. Pirmieji šio judėjimo dalyviai, apie 1982‒1986 m. daugiausiai reiškęsi Vilniuje, nei išvaizda, nei ideologija  beveik nebuvo panašūs į „kolegas“ vakariečius, tačiau ryškiai skyrėsi nuo anksčiau Lietuvoje veikusių neformalių grupuočių narių, pasižymėjo radikaliu tautiškumu, atviru, kiek naivoku antisovietiškumu. Keistais, dažnai iš principo pačiais pigiausiais drabužiais vilkėję jaunuoliai ir paaugliai, skustais smilkiniais, nukirptomis marškinių apykaklėmis, įvairiausia simbolika bei mėgstamų muzikos grupių pavadinimais aprašinėtais brezentiniais dujokaukių dėklais vietoj rankinių kėlė rūpestį saugumiečiams, stropiai stebėjusiems „ideologiškai kenksmingą“ naujų keistuolių laikyseną. Patyrę operatyviniai darbuotojai pradėjo skirti ypatingą dėmesį 1965‒1971 m. gimusiems vaikinams ir merginoms, dalis kurių buvo ne tik nepilnamečiai, bet ir dar visai vaikai.

1983 m. „politiškai kenksmingi reiškiniai“ užfiksuoti iš karto keliose Vilniaus vidurinėse mokyklose: moksleivių sąsiuviniuose pastebėti „buržuazinės Lietuvos“ simboliai, išaiškinti jaunuoliai, vaikščioję į pamokas, mokyklines kuprines apsipiešę Lietuvos trispalvės vėliavos spalvomis, kitais tautiniais simboliais. Ant vienos mokyklos sienos rastas pritvirtintas popieriaus lapas su užrašu „Laisvę Lietuvai!“. Toks pat užrašas, parašytas aerozoliniais dažais, 1983 m. vasario 16-osios išvakarėse pastebėtas ant kitos mokyklos sienos. Moksleivių sąsiuviniuose randami „nacionalistiniai eilėraščiai“, rašto darbuose pastebimi „politiškai kenksmingi“ svarstymai. Pavyzdžiui rašinyje tema „Jeigu aš turėčiau burtų lazdelę“, vienos Vilniaus mokyklos moksleivis parašė: „Lietuvą paversčiau nepriklausoma valstybe ir, kad dabar būtų Smetonos laikai“. Kitas jaunuolis tos pačios temos rašinyje pareiškė norą, kad „Lietuvos vėliava būtų raudona, geltona, žalia“. Tuomečio Vilniaus jaunuolių ir paauglių kredo galima laikyti šūkį, kurį užrašytą ant kelių popieriaus lapų 1984 m. kovo 29 d. pašto dėžutėje surado ir saugumiečiams perdavė vieno Vilniaus daugiabučio namo gyventojai: „Tegyvuoja pankai ir laisva Lietuva!“. 

1985 m. vasario 16–osios išvakarėse, Vilniuje, tarp Žirmūnų ir Antakalnio rajonų, ant užšalusios Neries ledą dengusio sniego, ties „Dinamo“ sporto draugijos irklavimo baze pastebėtas kojomis ištryptas užrašas „Ruskiai eikit namo!“. Raidžių aukštis siekė 1,7 ‒ 1,8 m, o plotis ‒ 1 m.  Užrašas buvo gerai matomas nuo Neries upės krantinės. KGB darbuotojams atliekant įvykio vietos apžiūrą rasti vieno žmogaus, avėjusio maždaug 42‒43 dydžio batus, pėdsakai.

Atvirai antisovietines pažiūras deklaravusius aktyvius pankų judėjimo dalyvius ‒ Vikintą Darių Šimanską, žinomą Varveklio pravarde ir daugelio bendraamžių bei bendraminčių Kabliu vadintą Dainių Šeštoką (1967‒2005) saugumas sekė beveik iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos organizuoto mitingo Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo išvakarėse abu jaunuoliai buvo sulaikyti milicijos ir pateikus formalius kaltinimus, nubausti penkiolikos parų administraciniais areštais.

Apie 1986‒1987 m. Sovietų Sąjungoje prasidėjus pertvarkos procesui ir plačiau atsivėrus „geležinei uždangai“, tiek aprangos stiliumi, tiek įvaizdžiu, tiek pasaulėžiūra lietuviški pankai darėsi vis labiau panašūs į savo bendraminčius Anglijoje ir kitose Vakarų šalyse. Plačias kelnes „bananus“ keitė tiesūs, aptempti džinsai, nukleiptus sandalus ir sportinę avalynę ‒ sunkūs auliniai batai, atsirado šilkografijos būdu populiarių grupių pavadinimais bei kitokiais užrašais išmarginti marškinėliai, pasirodė pirmosios skiauterės „irokėzai“, pradėti gausiai naudoti plaukų dažai. Pagrindiniu viršutiniu apdaru tapo tamsios odinės striukės, papuoštos metalinėmis kniedėmis, grandinėmis, spalvotais užrašais. Daugelis ankstesnių ideologinių principų, tarp jų ‒ radikalus antikomunizmas liko, tačiau plačiau pradėta remtis anarchistinėmis šio judėjimo pradininkų idėjomis. Atsirado naujų jaunimo subkultūrų: inteligentiški naujosios bangos (angl. ‒ „new wave“) bei elektroninės muzikos mėgėjai, triukšmingi, ilgaplaukiai, juodas odines striukes su mėgstamų muzikos grupių užrašais vilkėję metalistai, pirmieji hip-hop’o subkultūros atstovai.

1987 m. Nėriaus Pečiūros-Atsuktuvo ir Ernesto Volodzkos-Ernio iniciatyva pasaulį išvydo lietuviškas periodinis pankų leidinys ‒ savilaidos laikraštis ‒ fenzinas „Mūsų Ašigalyje“.

Per lemtingus 1991 m. sausio įvykius Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis su grupe bendražygių, ginkluoti primityviais šautuvais, saugojo Vilniuje Gedimino pilies bokšte iškeltą laisvės, nepriklausomybės ir valstybingumo simbolį ‒ Lietuvos trispalvę vėliavą.

Daugelis buvusių hipių, pankų ir kitų neformalių jaunimo subkultūrų atstovų šiandien yra aktyvūs ir pilietiški, juos dažnai galima sutikti įvairiose visuomeninėse akcijose.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Stiliagos.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Stiliagoms artimos subkultūros atstovai – britų Teddy Boys.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pažymos „apie priešiškus ir kitokius ideologiškai kenksmingus reiškinius tarp jaunimo“ ištrauka.

1964 m. gruodžio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. Nr. 633, l. 80.

Pažymoje nurodyta, kad 1964 m. Lietuvoje buvo išaiškintos keturios antisovietinės grupuotės, kurias sudarė 17 asmenų ir viena „ideologiškai kenksminga vadinamųjų stiliagų grupuotė“, kurią sudarė 14 asmenų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Stiliagas pašiepiančios karikatūros skelbtos sovietinėje spaudoje.

[1956‒1960 m.]

Piešiniai.

Šaltinis: http://www.kompost.ru/page28-r2.html

Užrašas po  karikatūra kairėje:

„Beveik pagal Gogolį:

‒ Nagi, sūnau, pasisuk šonu! Juokingas tu kažkoks!“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos specialus pranešimas Lietuvos komunistų partijos centro komitetui apie Vilniaus 23-osios vidurinės mokyklos moksleivių Vytauto Kernagio, Eugenijaus Laurinaičio, Rimanto Sakalausko ir kt. elgesį.

1967 m. lapkričio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. Nr. 651, l. 39‒45.

„Šių mokslo metų pradžioje, ‒ rašė savo pasiaiškinime dešimtokas V. Kernagis, ‒ man iškilo klausimas apie Lietuvos nepriklausomybę, o taip pat apie jos padėtį šiais laikais. Kodėl Lietuva negali būti tokia kaip Lenkija ‒ su kitokia santvarka negu buvo iki 1940 m., bet atskira valstybe?“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vytautas Kernagis Beno vaidmenyje, Lietuvos kino studijos sukurtame vaidybiniame filme „Maža išpažintis“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Olegas Zacharenkovas, aktyvus hipių judėjimo dalyvis, dainų autorius ir atlikėjas.

[1970‒1976 m.]

Fotonuotrauka.

Šaltinis: https://www.pakartot.lt/label/olegas-zacharenkovas

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Olegas Lobanovas (kairėje), vienas hipių judėjimo Lietuvoje pradininkų.

[1970‒1975 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. Nr. 202, l. 1-27.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie LSSR Ministrų Tarybos Kauno m. skyriaus specialus pranešimas Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto komitetui apie jaunimo nuotaikas ir 1970‒1971 m. Kaune veikusias hipių grupuotes.

1971 m. sausio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. Nr. 155, l. 1‒7.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Kauno šokių klube „Kaspinas“ muzikuojantys (iš dešinės) Genadijus Slavinskas ir Aleksandras Jegorovas-Džyza.

1970 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie LSSR Ministrų Tarybos Kauno m. skyriaus 1971 m. sausio mėn. specialiame pranešime pažymėta, kad  G. Slavinskas ‒ vienos „hipiais save vadinančių“ jaunuolių grupuotės lyderis, priešiškai nusiteikęs „egzistuojančios santvarkos atžvilgiu“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Kauno hipiai kelionėje į Taliną.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Jonas Stulpinas (nusisukęs šonu), 2. Arkadijus Vinokuras, 3. Lionginas Leščinskas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Aleksandras Jevgenjevas, 2. Nathanas Gitkindas, 3. Gediminas Alekna. 1970 m. spalio mėn.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Arkadijaus Vinokuro archyvas.

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie LSSR Ministrų Tarybos Kauno m. skyriaus specialiame pranešime pažymėta, kad nuvykę į Taliną, jaunuoliai „darė neigiamą įtaką likusiai daliai vietos jaunimo“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Kauno hipiai kelionėje į Taliną.

Iš kairės: 1. Aleksandras Jevgenjevas, 2. Arkadijus Vinokuras, 3. Algis Rimaitis, 4. Jonas Stulpinas, 5. Gediminas Alekna, 6. Nathanas Gitkindas. 1970 m. spalio mėn.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Nathano Gitkindo archyvas.

„Duokite mums laisvę, ‒ rašė pasiaiškinime saugumo organams A. Vinokuras, ‒ jeigu tiksliau, susirinkimų laisvę, įsitikinimų laisvę, teisę kalbėti ką galvoji, muzikos laisvę“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Kauno hipiai su svečiais iš Latvijos ir Estijos.

Antras iš kairės Lionginas Leščinskas-Leščius, už jo dešiniau Aleksandras Jegorovas-Džyza. [1970‒1971 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vytautas Kaladė, hipių judėjimui prijautęs aktyvus 1972 m. Kauno įvykių dalyvis.

1972 m. gegužės 19 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 104.

Kauno įvykių išvakarėse V. Kaladei atliekant 15 parų administracinį areštą už triukšmavimą Kauno sporto halėje 1972 m. balandžio 24 d. vykusiame koncerte, jis buvo priverstinai apkirptas. Šiandien įprasti šūksniai „Bravo!“, „Pakartot!“ ir kt. buvo traktuojami kaip chuliganizmas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Kauno valstybinio dramos teatro sudaryta Vytauto Kaladės charakteristika.

1972 m. liepos 12 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 111.

Charakteristikoje  pažymėta, kad V. Kaladė keletą kartų buvo įspėtas „dėl iššaukiančios aprangos ir ilgų plaukų“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai.

 [1970‒1980 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 271, l. 1-14.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai.

[1970‒1980 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 271, l. 1-60.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai.

[1978‒1990 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 271, l. 1-5.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai.

[1978‒1990 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 271, l. 1-53.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai.

[1978‒1990 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 271, l. 1-13.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai.

[1978‒1990 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 271, l. 1-54.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai.

[1978‒1990 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 271, l. 1-70.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai.

[1978‒1990 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 271, l. 1-64.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Hipius pašiepianti karikatūra sovietinio satyros ir humoro žurnalo „Krokodil“ viršelyje.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė hipių judėjimui prijautusių jaunuolių.

Iš kairės: 1. Lionginas Leščinskas-Leščius, 2. Aleksandras Jegorovas-Džyza (1952‒2014), 3. Alvitas Taunys-Guru (1949‒1979), 4. aktyvus hipių judėjimo dalyvis Fikusas (pravardė). [1970‒1972 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

Vakarietiškos muzikos plokštelė ‒ svarbus langas į pasaulį! Sovietų Sąjungoje gyvenusiems jaunuoliams buvo svarbi ne tik joje skambėjusi muzika, bet ir atlikėjų nuotraukos iš kurių būdavo nusižiūrima apranga bei įvaizdis.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Nelegalaus roko festivalio, suorganizuoto Alvito Taunio ir jo bičiulių iniciatyva Vilniaus „Žirmūnų“ restorane, publika.

1970 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Evelinos Taunytės archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Roko grupė „Gėlių vaikai“. Sėdi su gitara grupės lyderis Stasys Daugirdas.

1969 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Stasio Daugirdo archyvas.

„Gėlių vaikai“ dalyvavo nelegaliame roko festivalyje Vilniaus  „Žirmūnų“ restorane.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Latvių rokenrolo atlikėjas Pits Andersons (Alfrēds Pēteris Andersons) (1945‒2016), dalyvavęs nelegaliame roko festivalyje Vilniaus „Žirmūnų“ restorane (kairėje) ir Alvitas Taunys (1949‒1979).

[1969‒1971 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Evelinos Taunytės archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus aktyviam neformalaus jaunimo veikėjui Liutaurui Kazakevičiui pravestų profilaktikų įskaitos kortelė.

1980 m. sausio 31 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 20, kortelė Nr. 17062.

1979 m. rugpjūčio 23 d. L. Kazakevičius pasirašė 45 pabaltijiečių memorandumą, dėl „revizionistinio pobūdžio antisovietinės propagandos ir agitacijos“ ir kitos „priešiškos veiklos“ buvo persekiojamas. 1983 m. vedė Belgijos pilietę ir išvyko nuolat gyventi į Briuselį.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Liutauras Kazakevičius.

[1976‒1980 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 6-36.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Liutauras Kazakevičius (kairėje) ir Gitenis Umbrasas.

[1976‒1980 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 6-16.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė hipių judėjimui prijautusių vilniečių su bičiuliais iš Latvijos ir Estijos. Pirmoje eilėje antras iš kairės guli poetas Rimas Burokas (1953‒1980).

Antroje eilėje trečia iš kairės  Silvija Vilytė-Burokienė. Trečioje eilėje ketvirtas iš kairės  poetas Edmondas Kelmickas. [1975‒1979 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 6-1.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė hipių judėjimui prijautusių vilniečių Nidoje.

Iš kairės nuo apačios: 1. Rimas Burneika, 2. Naglis Nasvytis, 3. Saulius Baltakis, 7-8. seserys Dalia ir Laima Alaunytės. [1974‒1978 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė hipių judėjimui prijautusių vilniečių Jaltoje.

Iš kairės: 1. Giedrius Pocius-Garnizonas, 2. Algirdas Mečinskas-Spiritas, 3. Aivaras Kovera. Ukraina, Krymas. 1975 m.

Sauliaus Baltakio fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vadinamasis „Marijos kiemelis“, buvusiame Dominikonų vienuolyne Vilniuje, K. Giedrio (dabar – Šv. Ignoto) gatvėje, populiari ne vienos kartos neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vieta.

[1980‒1988 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 8-8.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Kavinė „Vaiva“ Vilniuje, M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiari ne vienos kartos neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vieta.

[1978‒1984 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė hipių judėjimui prijautusių jaunuolių.

Iš kairės: 1. Gitenis Umbrasas, 2. Rimas Morkūnas, 3. Gintautas Tiškus.

Audronės Ranonytės fotonuotrauka.

Asmeninis Gintauto Tiškaus archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus viršininko V. Neverausko LSSR KGB kolegijoje skaityto pranešimo ištrauka.

1985 m. sausio 24 d.

Originalas. Dokumentas  rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 21, l. 25.

Pranešime pažymėta, kad Vilniuje užfiksuota eilė „ideologiškai kenksmingų“ pasireiškimų, kuriuos įvykdė „vakarietiškų „pankų“ mėgdžiotojai“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Antisovietinio turinio lapelis, 1984 m. kovo 29 d. išplatintas Vilniaus senamiestyje.

1984 m. kovo mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 16, l. 29-2.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie Vilniaus senamiestyje išplatintus antisovietinio turinio atsišaukimus.

1984 m. balandžio 3 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 16, l. 28.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vytautas Vincas Neverauskas, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus viršininkas (1983‒1987 m.).

Ne anksčiau kaip 1983 m. balandžio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 9370.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vladas Bagdanavičius, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis (1984‒1986 m.).

Ne vėliau kaip 1982 m. liepos mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 718.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Aleksandr Irgašev, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus operatyvinis įgaliotinis (1983‒1988 m.).

Ne vėliau kaip 1985 m. gruodžio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 5271.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus nenustatyto darbuotojo pranešimo ištrauka.

[1984‒1986 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 217, l. 36.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankams prijautusių nenustatytų jaunuolių grupė.

[1982‒1985 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 6-24.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankų judėjimui prijautę vilniečiai.

1984 m. birželio mėn.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Povilo Girdenio archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Užrašas ant pastato Vilniuje, Lazdynų rajone.

[1983‒1985 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 217, l. 36-10.

Užrašo autorės nepabijojo pasirašyti.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankams prijautusių nenustatytų jaunuolių grupė.

[1982‒1985 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 6-20.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankams prijautusių nenustatytų jaunuolių grupė.

[1982‒1985 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 6-17.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus pranešimas Lietuvos komunistų partijos Vilniaus m. komitetui apie „antivisuomeninės“ organizacijos „MK“ susikūrimą.

1984 m. kovo mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 22, l. 1‒2.

Pranešime nurodyta, kad moksleiviško amžiaus jaunuolių organizacijos tikslas ‒ „rusų tautybės paauglių mušimas“, pažymėta, kad jos nariai nagrinėjo ir kai kuriuos politinius klausimus. Vienas jų teigė, kad socializmas turi daug trūkumų ir kaip socialinė santvarka ilgai egzistuoti negali.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie susitikimą su agentu „Ales“, kuris pranešė apie 1984 m. balandžio 26 d. Vilniuje J. Paleckio (dabar ̶ Ukmergės) gatvėje, remontuojamo namo Nr. 20 lango vidinėje pusė pastebėtą užrašą „Cacap go home“.

1984 m. gegužės 3 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 16, l. 45.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vilniaus senamiestyje muzikuojantys jaunuoliai.

Centre  su gitara Aleksas Bezginas, grupės Hilda Blues Band įkūrėjas ir lyderis. 1984 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 3-8.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė Sa-Sa, save vadindavusi „karnavalo pramonės kūrybinio susivienijimo vokaliniu-letaliniu-fekaliniu-instrumentaliniu ansambliu“, populiari tarp pankų judėjimui prijautusio Vilniaus jaunimo.

1984 m.

Fotonuotraukų montažas.

Šaltinis: https://www.suru.lt/sa-sa-1982-1990/

Grupės nariai niekuomet neskelbė savo tikrųjų vardų bei pavardžių. Fotonuotraukų montaže  ̶  grupės solistas, dainų autorius, slapyvardžiu Ahlyj, bosine gitara grojęs Laimingas Galas. Prie mušamųjų instrumentų komplekto sėdi grupės narys, slapyvardžiu Rafael.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus pažymos apie vedamas operatyvinės įskaitos bylas ištrauka.

1985 m. rugsėjo 23 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 21, l. 33.

Pažymoje Vikintui Dariui Šimanskui-Varvekliui vesta operatyvinio stebėjimo byla apžvelgta pirmoji, nesilaikant  abėcėlės tvarkos. Galima daryti prielaidą, kad saugumiečiai jį laikė ypatingai pavojingu asmeniu.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, aktyvus pankų judėjimo dalyvis.

1986 m.

Dokumentinio filmo „Lietuva – tai jėga!“ kadras.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Edgaras Lazurkevičius-Drakonas ir Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, ne vienos Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus parengtos pažymos ir ataskaitos herojai.

1986 m.

Dokumentinio filmo „Lietuva  ̶  tai jėga!“ kadras.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

Užrašus ant marškinėlių ir sau, ir bičiuliams V. D. Šimanskas-Varveklis spausdindavo namuose, šilkografijos būdu, iš darbovietės parsinešęs tam skirtą įrenginį.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus 1985 m. agentūrinio-operatyvinio darbo ataskaitos ištrauka.

1985 m. gruodžio 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 21, l. 106.

Ataskaitoje rašoma, kad Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, Edgaras Lazurkevičius-Drakonas ir Saulius Stravinskas neigiamai atsiliepė apie sovietinę tikrovę, svarstė galimybę bėgti į užsienį. „Šimanskas, demonstruodamas pažiūras, sudegino [savo sesers] Šimanskaitės komjaunimo bilietą“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis prie kavinės „Vaiva“ Vilniuje, M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiarios ne vienos kartos neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vietos.

1987 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankroko grupės „Komanda V“ nariai Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas ir Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis (stovi prie mikrofono) Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte Vilniaus lengvosios atletikos manieže.

1987 m. kovo 8 d.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

Grupė vadinosi „WC“, tačiau koncerto organizatoriai, laikydami pavadinimą nepadoriu, liepė jį pakeisti.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankroko grupės „Komanda V“ nariai Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas (dešinėje) ir Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte Vilniaus lengvosios atletikos manieže.

1987 m. kovo 8 d.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Mindaugo Želvio archyvas.

Koncerto organizatoriai neleido V. D. Šimanskui-Varvekliui žengti į sceną, vilkint odine striuke su nepadoriu anglišku užrašu ant nugaros, o N. Pečiūrai-Atsuktuvui bandė išlyginti pankišką šukuoseną.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus Vikintui Dariui Šimanskui–Varvekliui vestos operatyvinio patikrinimo bylos įskaitos kortelė.

1988 m. vasario 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 61, kartoteka Nr. 20, kortelė Nr. 43222.

LSSR KGB Vilniaus m. skyrius 1988 m. vasario 16-osios išvakarėse V. D. Šimanskui-Varvekliui užvedė dar vieną bylą, gavęs informaciją apie tai, kad artėjančios Vasario 16-osios proga jis ketina sukurti ir viešai atlikti dainą, ant pastatų sienų padaryti antisovietinius užrašus, savarankiškai pasiūti ir iškelti Lietuvos trispalvę vėliavą.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankai sinchroniškai gaivinasi.

Iš kairės: 1. Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas, 2. Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, 3. buvusi Varveklio žmona Silva (vardas). [1987‒1988 m.].

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 3-7.

Fotonuotrauka iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus darbuotojų rinkinių.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus pažymos apie vedamas operatyvinės įskaitos bylas ištrauka.

1985 m. rugsėjo 23 d.

Originalas. Dokumento ištrauka rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 21, l. 33‒34.

Pažymoje Dainiui Šeštokui-Kabliui vesta operatyvinio stebėjimo byla apžvelgta antroji ir akivaizdu, kad KGB aktyvų pankų judėjimo dalyvį laikė labai pavojingu asmeniu.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Dainius Šeštokas-Kablys (1967‒2005).

[1983‒1985 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 1-43.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus Dainiui Šeštokui-Kabliui vestos operatyvinio stebėjimo bylos įskaitos kortelė.

1984 m. gruodžio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 61, kartoteka Nr. 20, kortelė Nr. 43980.

LSSR KGB Vilniaus m. skyrius operatyvinio stebėjimo bylą užvedė, gavęs informaciją, kad D. Šeštokas skleidžia antisovietinę propagandą ir planuoja įkurti antisovietinę jaunimo grupuotę.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Būtinosios karinės tarnybos sovietų armijoje vengiantis Dainius Šeštokas-Kablys Kauno psichiatrijos ligoninėje.

1986 m.

Dokumentinio filmo „Lietuva  ̶  tai jėga!“ kadras.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

Psichikos susirgimų simuliavimas, siekiant išvengti būtinosios karinės tarnybos sovietų armijoje buvo tiek hipių, tiek pankų judėjimų dalyviams įprastas reiškinys.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vilniaus pankai.

Iš kairės: 1. Dainius Šeštokas-Kablys, 2. Stasys Pūkinis-Jautis, 3. Rolandas Gaušys-Rolis. 1990 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Rolando Gaušio archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus pranešimas Lietuvos komunistų partijos Vilniaus m. Spalio rajono komitetui apie „negatyvius reiškinius tarp moksleivių“.

1985 m. vasario mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 25, l. 5‒6.

Pranešime nurodyta, kad kelių Vilniaus vidurinių mokyklų moksleiviai bandė įkurti antisovietinę organizaciją „Laisvos Lietuvos sūnūs“.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Antisovietinis šūkis, 1983 m. vasario 16 d. išvakarėse pastebėtas ant sienos Vilniuje tarp tuometinės J. Paleckio gatvės namų Nr. 10 ir Nr. 12.

1983 m. vasario mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 15, l. 9-2.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Antisovietinis šūkis, 1983 m. vasario 16 d. išvakarėse pastebėtas ant sienos Vilniuje tarp J. Paleckio (dabar ̶ Totorių) gatvės namų Nr. 10 ir Nr. 12.

1983 m. vasario mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 15, l. 9-4.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankiškos išvaizdos nenustatytas jaunuolis.

[1984‒1986 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 217, l. 37-1.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankiškos išvaizdos nenustatytas jaunuolis.

[1984‒1986 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 217, l. 37-2.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Kavinė „Vaiva“ Vilniuje, M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiari ne vienos kartos neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vieta.

1986 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Vaidoto Jakubonio archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vilniaus pankai su svečiais iš Kaliningrado.

1987 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 217, l. 37-1.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vilniaus pankai su svečiais iš Kaliningrado.

1987 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 217, l. 37-2.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankų laikraštis ‒ fenzinas „Mūsų ašigalyje“, 1987‒1989 m. savilaidos būdu leistas Nėriaus Pečiūros-Atsuktuvo ir Ernesto Volodzkos-Ernio iniciatyva.

1988 m.

Skaitmeninė kopija.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vilniaus pankai.

Iš kairės: 1. buvusi Vikinto Dariaus Šimansko-Varveklio žmona Silva (vardas), 2. Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, 3. Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas, 4. nenustatyta mergina. [1986‒1987 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

N. Pečiūros teigimu, mergina – tai studentė, pareiškusi norą pabendrauti su populiariais pankais. Po eilės straipsnių jaunimui skirtuose periodiniuose leidiniuose Atsuktuvas ir Varveklis išgarsėjo tarp tuomečio jaunimo.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankroko grupė „Genocidas Raudonajam Interventui“, suburta Vikinto Dariaus Šimansko-Varveklio iniciatyva, festivalyje „Vilnius Punk-88“.

1988 m. rugsėjo 1 d.

Dokumentinio filmo „Lietuva  ̶  tai jėga!“ kadras.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

Grupės pavadinimas taikliai atspindėjo Varveklio politines pažiūras, kurios liko nepakitusios iki šiol.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pankroko grupė „Už Tėvynę“, suburta Nėriaus Pečiūros-Atsuktuvo iniciatyva, festivalyje „Vilnius Punk-88“.

1988 m. rugsėjo 1 d.

Dokumentinio filmo „Lietuva  ̶  tai jėga!“ kadras.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė metalistų, sunkiojo metalo stiliaus muzikos gerbėjų, festivalyje „Vilnius Punk-88“.

1988 m. rugsėjo 1 d.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Dariaus Šatikausko archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Festivalio „Vilnius Punk-88“ publika.

1988 m. rugsėjo 1 d.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Vaidoto Jakubonio archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė jaunuolių, šalia kavinės „Ledainė“, Vilniuje M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiarios įvairių neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vietos.

[1986‒1987 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Vaidoto Jakubonio archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Sienos, esančios kieme šalia kavinės „Ledainė“, Vilniuje M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiarios įvairių neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vietos, fragmentas.

1988 m.

Edvardo Jazgevičiaus fotonuotrauka.

Asmeninis Edvardo Jazgevičiaus archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Graffiti užrašai, Vilniaus Žirmūnų rajono daugiabučio namo rūsyje.

[1985‒1989 m.]

Fotonuotraukų montažas.

Asmeninis Povilo Girdenio archyvas.

Panašiais užrašais 1982‒1990 m. buvo išmarginta ne vieno Vilniaus pastato siena.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė jaunuolių, šalia kavinės „Vaiva“ Vilniuje, M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiarios įvairių kartų neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vietos.

Iš kairės: 1. Kristijonas Gečas-Gugis, 2. Petras Kielė-Bomberis, 3. Viktoras Indriūnas-Trumpas, 4. Apelsinas (pravardė), 5. Lijana (vardas) 6. Rolandas Gaušys-Rolis, 7. Stasys Pūkinis-Jautis. 1989 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Rolando Gaušio archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė jaunuolių vadinamajame „Šunparkyje“ (dabar ‒ Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų kiemas).

Iš kairės: 1. Darius Šatikauskas-Šatas, 2. Rolandas Gaušys-Rolis, 3. Viktoras Indriūnas-Trumpas, 4. nenustatyta mergina, 5. Edgaras Lazurkevičius-Drakonas, 6. Matotaupa (pravardė). 1989 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Rolando Gaušio archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Grupė jaunuolių. Pirmoje eilėje Juozas (vardas).

Antroje eilėje iš kairės: 1. Adolfas Stronskis, 2. Apelsinas (pravardė). [1987‒1989 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 3-2.

Fotonuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Roko maršas-88.

Iš kairės: 1. Darius Šatikauskas-Šatas, 2. Čiumas (pravardė), 3. Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas. 1988 m. vasara.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Sunkiojo metalo grupės „Katedra“ nariai su gerbėjais.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Romas Rainys, 2. Ričardas Laginauskas. Antroje eilėje iš kairės: 3. Povilas Meškėla, 5. Algimantas Radavičius. [1987‒1989 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 3-10.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pasisėdėjimas Šunparkyje (dabar ‒ Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų kiemas).

Iš kairės: 1. Darius Šatikauskas-Šatas, 2. Adolfas Stronskis. 1989 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Vaidoto Jakubonio archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Artūras Barysas-Baras (1954‒2005), kino menininkas, aktorius, režisierius, muzikos įrašų, knygų kolekcionierius, žmogus be kurio neįmanoma įsivaizduoti neformaliojo sovietinio Vilniaus.

Ne vėliau kaip 1990 m. lapkričio 7 d.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Vaidoto Jakubonio archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Aleksandras Jegorovas-Džyza (centre, grojantis lūpine armonikėle) vaidybinio filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ filmavimo aikštelėje.

[1989‒1990 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo simbolio ‒ Lietuvos trispalvės vėliavos sargyboje neramiomis sausio įvykių dienomis.

1991 m. sausio mėn.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Vikinto Dariaus Šimansko archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis (pirmas iš kairės) su bendražygiais, Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo simbolio ‒ Lietuvos trispalvės vėliavos sargyboje neramiomis sausio įvykių dienomis.

1991 m. sausio mėn.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Vikinto Dariaus Šimansko archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Vikinto Dariaus Šimansko-Varveklio ir jo bičiulio Dariaus Druskio-Kurmio kūryba, publikuota dvisavaitiniame leidinyje jaunimui „Mes!“ (Nr. 21), turėtų patikti ir šiuolaikiniams specifinio humoro mėgėjams.

1993 m. lapkričio mėn.

Skaitmeninė laikraščio iškarpos kopija.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Pasaulinio lygio pankai iš Lietuvos.

Iš kairės: 1. Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, 2. Karlas (pravardė).

Fotonuotrauka paskelbta Robin Green albume „The People of Camden Market“, Didžioji Britanija, Londonas, 2005 m.

Šaltinis: https://www.amazon.co.uk/People-Camden-Market-Robin-Green/dp/0955177502

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Nesenstantis Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas prie pasenusių ir beveik numirusių Vilniaus sporto rūmų.

2017 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Čiumas (pravardė) gerai jaučia šiandieninės epochos dvelksmą ir visiškai pripažįsta, kad atėjus pavasariui privaloma įsiamžinti prie žydinčių vaiskrūmių.

2018 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Čiumo archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Penkiasdešimtmetis Vikintas Darius Šimanskas, seniems bičiuliams ir toliau Varveklis, Rodeno mąstytojo pozoje.

2018 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Vikinto Dariaus Šimansko archyvas.

JAUNI IR PAŠĖLĘ (LYA)

Didelė dalis sovietinėje Lietuvoje veikusių neformalių jaunimo grupuočių narių šiandien aktyvūs ir pilietiški.

Antroje eilėje iš kairės: 1. Vita Mikšiūnaitė, 2. Joana Krištaponytė. Trečioje eilėje iš kairės: 1. Viktoras Indriūnas, 2. Darius Šatikauskas, 3. Agnius (vardas), 4. Vaidotas Jakubonis, 5. Petras Kielė. Vilnius, Katedros aikštė. 2017 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Vitos Mikšiūnaitės archyvas.

Lt En