Parodos
Albumai
„IŠSAUGOTA ATMINTIS“ (LYA)

PRATARMĖ

„IŠSAUGOTA ATMINTIS“

VIRTUALI PARODA APIE LIETUVOS YPATINGOJO ARCHYVO SAUGOMĄ

LIETUVOS PARTIZANŲ DOKUMENTŲ KOLEKCIJĄ

 

Laisvės kovas liudijantys, skaudų ir sudėtingą istorinį laikotarpį atspindintys autentiški Lietuvos partizanų – 1944–1953 m. vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – dokumentai yra svarbus istorijos šaltinis. Lietuvos ypatingasis archyvas saugo bene didžiausią Lietuvos partizanų dokumentų kolekciją Lietuvoje, kuri apima partizanų vadovybės, visų sričių, apygardų, rinktinių ir kitų junginių bei pavienius dokumentus. Surūdijusiuose bidonuose, metaliniuose konteineriuose, stikliniuose induose ar paprastuose popieriaus ryšuliuose ilgus metus daržinėse, malkinėse, palėpėse, miškuose saugoti žmonių ar tiesiog išbuvę užkasti po žeme laisvės kovų dalyvių dokumentai kartais atrasti per specialiai rengtas paieškos ekspedicijas, o kartais ‒ visiškai atsitiktinai, nuolat papildo Lietuvos ypatingojo archyvo saugomą Lietuvos partizanų dokumentų kolekciją.

1994 m. vasarą ‒ rudenį Kultūros paveldo bendrija „Atmintis“ suorganizavo keletą  Lietuvos partizanų dokumentų paieškos ekspedicijų, kurioms vadovavo Česlovas Kišonas ir Gintautas Miškinis. Ekspedicijų dalyviai Kėdainių r. Krakių ‒ Gudžiūnų apylinkėse rado du bidonus su Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės dokumentais, o Šilalės r. Kaltinėnų apylinkėse ­­‒ bidoną su Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio (1911‒1953) archyvu. Rasti dokumentai buvo restauruoti ir dabar saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. 

1999 m. liepos 15 d., vykstant kelio tiesimo darbams Švenčionių r. Adutiškio girioje, buldozeris išvertė bidoną su Vytauto apygardos, Tigro rinktinės dokumentais. Netoliese esančio Mociškės kaimo gyventojai apie radinį pranešė Švenčionių „Nalšios" muziejui, kuris 2000 m. dokumentus perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Atsitiktinio radinio pagrindu Lietuvos ypatingasis archyvas 2003 m. išleido dokumentų rinkinį „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė 1945‒1950“.

Agento, provokatoriaus Juozo Albino Markulio (1913‒1987) išdavikišką veiklą liudijantys sovietinio saugumo įsteigto „pogrindžio centro“ ‒ Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio, Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto ir kitų fiktyvių organizacijų dokumentai bei nežinomų asmenų užrašai 2003 m. pradžioje buvo rasti mirusio teatrologo, pedagogo, vertėjo Vytauto Maknio (1907‒2003) namuose ir perduoti Lietuvos ypatingajam archyvui.

Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės 1947-1950 m. dokumentus 2003 m. rugsėjo mėn. Lietuvos ypatingajam archyvui perdavė Telšių r. Viešvėnų sen. Sakalų kaimo gyventojas Zigmas Micevičius. Šatrijos rinktinės Janapolės partizanų būrio rėmėjo ir ryšininko Felikso Micevičiaus-Avikailio sūnus, pats buvęs partizanų ryšininku, ilgus metus dokumentus slėpė įvairiausiose vietose ‒ palėpėje, malkinėje, miške ir net skruzdėlyne. Nors dokumentai buvo labai blogos būklės, didžiąją jų dalį pavyko restauruoti.   

1949 m. vasario mėn. vykstant  Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui, jame dalyvavusių Prisikėlimo apygardos štabo pareigūnų sprendimu, Stanislovo Mikniaus sodyboje (dabar – Radviliškio r. Minaičių k.), kurioje ir vyko suvažiavimas, buvo užkastas bidonas su Prisikėlimo apygardos štabo dokumentais. 2004 m. dokumentus, kasdami pamatus gyvenamojo namo priestatui, rado Miknių šeimos nariai ir patikėjo juos partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dukrai Auksutei Ramanauskaitei-Skokauskienei, kuri 2010 m. archyvą perdavė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. 2012 m. dokumentai perduoti saugoti Lietuvos ypatingajam archyvui.

2006 m. liepos mėn., rekonstruojant privatų gyvenamąjį namą Ignalinos r., Linkmenų sen., Medinių kaime, po durų stakta buvo rastas vokas su Vytauto apygardos Kiaunės rajono vado Juozo Bulkos-Skrajūno laiškais Kiaunės rajono partizanui Faustui (slapyvardis) bei laikraščio „Laisvės spinduliai“ rankraščiu.

Lokio rinktinės Kiaunės rajono vadas Juozas Bulka-Skrajūnas 1948 m. spalio 14 d. buvo suimtas bei užverbuotas MGB, keletą metų teikė informaciją saugumiečiams, o 1951 m. kovo mėn. tapo agentu-smogiku, slapyvardžiu Bimba. Agento-smogiko J. Bulkos-Bimbos išduoti arba nuo jo paties rankų žuvo arba buvo suimti apie 50-60 partizanų. Su sovietiniu saugumu  J. Bulka-Bimba bendradarbiavo iki 1961 m. 1988 m. J. Bulka įšventintas kunigu ir paskirtas kunigauti į Baltarusiją, Vitebsko sr. Mosaro k. Mirė 2010 m.

Remontuojant sodybą Molėtų r. Balninkų mstl. surastą nenustatyto Lietuvos partizanų junginio atsišaukimą, 2012 m. pavasarį archyvui perdavė nežinomas asmuo.

Tvarkydami Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio Raseinių r. Daugėliškių miške aplinką ir ruošdami vietovę planuojamam įrengti pažintiniam takui, Ariogalos gimnazijos jaunieji šauliai, vadovaujami istorijos mokytojo Andrius Bautronio, 2014 m. lapkričio 5 d. rado aprūdijusį metalinį konteinerį, kuriame buvo Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Birutės tėvūnijos (Eimučio būrio) dokumentai.

2016 m. gegužės 28 d. metalinę dėžę su Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lakūno būrio dokumentais Telšių r., netoli Krėpštų kaimo esančiame Dievo krėslo miške rado Romualdas Jonušas, jo brolis Alfredas Jonušas ir buvęs Žarėnų būrio partizanas Adomas Gedvilas-Adis.

2016 m. rugsėjo mėn. ūkininkas Rimtautas Šaukščius, ardamas lauką Marijampolės r. Balsupių k., iškėlė bidoną, kuriame buvo paslėpta apie 2 tūkst. lapų Tauro apygardos dokumentų: apygardos vado įsakymai, apygardos rinktinių vadų suvažiavimo protokolai, partizanų spaudos leidiniai. Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius, kurio restauravimas ir tvarkymas užtruko dvejus metus.

2017 m. pavasarį, Marijampolėje, prie sugriuvusio namo pamatų rastas užkastas žemėje stiklinis indas, prigrūstas į ritinius suvyniotų blogos būklės ‒ purvinų, šlapių, žemėmis aplipusių, pelėsio pažeistų dokumentų. Atliekant pirminę apžiūrą, nustatyta, kad nežinia kieno paslėptame inde sudėti 1940‒1941 m. veikusio Lietuvos aktyvistų fronto bei nacistinės Vokietijos okupacinės administracijos Lietuvoje įstaigų 1942‒1944 m. veiklos dokumentai. Šiuo metu dokumentai, kol prasidės jų restauravimas, laikomi šaldiklyje.     

2018 m. balandžio 10 d. Šališkių (Kauno r.) girininko pavaduotojas Juozas Genevičius miške ties Kauno rajono Alšėnų seniūnijos Girininkų I kaimu, rado bidoną su Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno tėvūnijos 1950–1952 m. dokumentais. Dokumentai laikinai saugomi šaldiklyje ir laukia restauravimo.

Į Lietuvos ypatingąjį archyvą perduoti Lietuvos partizanų dokumentai buvo restauruoti Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratorių.

Visi Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijoje ir kituose fonduose saugomi partizanų dokumentai bus paskelbti Lietuvos ypatingojo archyvo sukurtoje interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ (E-partizanų archyvas). Šioje svetainėje bus skelbiami ir kitose Lietuvos atminties įstaigose saugomi suskaitmeninti Lietuvos partizanų dokumentai, teikiama informacija apie juos ir jų saugojimo vietas. Interneto svetainės sukūrimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė UAB „Lietuvos rytas“.

Pastaruoju metu Laisvės kovų dalyvių dokumentai atrandami įvairiausiose, kartais ‒ labai netikėtose vietose, pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis, neretai ‒ visiškai atsitiktinai. Seno popieriaus ritinių pripildytus metalinius bidonus, konteinerius, kitokias metalines ar stiklines talpas ar tiesiog popieriaus ryšulius aptikę žmonės turėtų žinoti, kad negalima bandyti išvynioti susuktų ritinių, atskyrinėti sulipusių lapų bei džiovinti šlapių ar drėgnų dokumentų, nes ilgus metus drėgmėje išbuvęs popierius, staiga išdžiūvęs sutrupa į smulkiausiais daleles ir tokių dokumentų atkurti jau nebeįmanoma.

Prašytume žmonių, radus Lietuvos partizanų ar panašius dokumentus, iš karto pranešti apie tai Lietuvos ypatingajam archyvui, o kol atvyks archyvo atstovai, radinį sudėjus į plastikinį maišą, laikyti vėsioje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba šaldytuve.

Lt En