Beveik pusantro šimto metų trukusi įspūdinga šios spaustuvės istorija prasidėjo nuo Borucho Romo (1750–1803). 1788 m. jis ėmė vadovauti karališkajai spaustuvei Gardine, o netrukus prie jos įsteigė atskirą skyrių spaudiniams hebrajų kalba.

1799 m. Vilniuje buvo atidaryta antroji jo spaustuvė ir pirmoji spausdinusi hebrajišku šriftu šiame mieste. Po Borucho Romo mirties jo leidyklą Vilniuje perėmė ir sėkmingai jai vadovavo sūnus Menachemas Manas Romas. Jam vadovaujant 1830 m. buvo išleista Tora; pradėtas spausdinti Babilono Talmudas su Vilniaus Gaono komentarais. Pirmosios Talmudo knygos pasirodė 1835 m., o visas jis buvo baigtas leisti 1854 m. Šis, dar vadinamas Vilniaus, leidimas tapo kanoniniu žydams visame pasaulyje. Jį papildė 120 komentarų, kurių daugelis iki tol egzistavo tik rankraštyje ir dabar buvo išspausdinti pirmą kartą. Vėliau Romų spaustuvė jį dar ne kartą perspausdino pakartotinai.

Dar labiau įsitvirtinti hebrajiškų knygų leidyboje Romams padėjo Rusijos imperijos caro Nikolajaus I 1836 m. paskelbtas įsakas, kuriuo buvo panaikintos visos žydiškos spaustuvės, išskyrus dvi – viena jų kaip tik ir buvo Romų spaustuvė.

Nuo 1841–1862 m. spaustuvei vadovavo Josefas Ruvenas ir jo sūnus Dovydas. Spaustuvė ypač išgarsėjo po 1862 m., kai jos savininkais tapo Dovydo našlė Debora Rom ir broliai Jankelis ir Manesas.