Parodos
Albumai
IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Romų spaustuvė

Beveik pusantro šimto metų trukusi įspūdinga šios spaustuvės istorija prasidėjo nuo Borucho Romo (1750–1803). 1788 m. jis ėmė vadovauti karališkajai spaustuvei Gardine, o netrukus prie jos įsteigė atskirą skyrių spaudiniams hebrajų kalba.

1799 m. Vilniuje buvo atidaryta antroji jo spaustuvė ir pirmoji spausdinusi hebrajišku šriftu šiame mieste. Po Borucho Romo mirties jo leidyklą Vilniuje perėmė ir sėkmingai jai vadovavo sūnus Menachemas Manas Romas. Jam vadovaujant 1830 m. buvo išleista Tora; pradėtas spausdinti Babilono Talmudas su Vilniaus Gaono komentarais. Pirmosios Talmudo knygos pasirodė 1835 m., o visas jis buvo baigtas leisti 1854 m. Šis, dar vadinamas Vilniaus, leidimas tapo kanoniniu žydams visame pasaulyje. Jį papildė 120 komentarų, kurių daugelis iki tol egzistavo tik rankraštyje ir dabar buvo išspausdinti pirmą kartą. Vėliau Romų spaustuvė jį dar ne kartą perspausdino pakartotinai.

Dar labiau įsitvirtinti hebrajiškų knygų leidyboje Romams padėjo Rusijos imperijos caro Nikolajaus I 1836 m. paskelbtas įsakas, kuriuo buvo panaikintos visos žydiškos spaustuvės, išskyrus dvi – viena jų kaip tik ir buvo Romų spaustuvė.

Nuo 1841–1862 m. spaustuvei vadovavo Josefas Ruvenas ir jo sūnus Dovydas. Spaustuvė ypač išgarsėjo po 1862 m., kai jos savininkais tapo Dovydo našlė Debora Rom ir broliai Jankelis ir Manesas.

IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Maneso Romo ir Zimelio Nachimovičiaus laiškas Vilniaus Cenzūros komitetui prašant patvirtinti jų gerą reputaciją

Rankraštis, rusų kalba, 1836 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1240, ap. 1, b. 27, l. 1

IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Romų spaustuvėje leistų spaudinių fragmentai

Spaudinys, hebrajų, rusų kalbomis, 1843 m., 1850 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 567, ap. 6, b. 59, l. 11, 12

IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Knygininkas

Litografija (autorius Juozapas Ozemblovskis), 1830 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 45, l. 25

IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Užsienio pasas išduotas Vilniaus spaustuvininkui Dovydui Romui, vykstančiam į Vokietiją

Spaudinys, rankraštis, rusų, vokiečių kalbomis, 1858 m. sausio 3 d.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, BS, 1858 m., b. 1169, l. 6–7v.

IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Informacija apie spaustuvės „Našlė ir broliai Romai“ veiklą

Spaudinys, rankraštis, rusų kalba, [1877–1885 m.]

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 600, ap. 1, b. 15, l. 95 v., 127

IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Spaustuvės „Našlė ir broliai Romai“ blankas

Spaudinys, rusų kalba, 1885 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 600, ap. 1, b. 15, l. 97

IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Informacija apie Judelį Rozenbliumą, dirbusį Maneso Romo spaustuvėje

Spaustuvių darbuotojų alfabetinio sąrašo fragmentas.

Spaudinys, rankraštis, rusų kalba, 1899–1901 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 600, ap. 1, b. 316, l. 134

IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Judelio Rozenbliumo paso kortelė. Išduota 1916 m. sausio

Spaudinys, rankraštis, nuotraukos negatyvas ir pozityvas, vokiečių kalba

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 641, ap. 2, b. 398, l. 426

IŠ VILNIAUS ŽYDŲ GYVENIMO (LVIA)

Romų spaustuvės pastato plano fragmentai (1882 m.)

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 382, ap. 1, b. 1175

Lt En