Parodos
Albumai
IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Nenustatyta moteris ir vyras.

Nuotrauka, konfiskuota suimant Panevėžio gyventoją Sergejų Gusevą. Ne vėliau kaip 1921 m.

Minsko gubernijos Bobruisko L. S. Levino ateljė „Modern“ nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 3077/3, l. 89-4.

S. Gusevas (g. 1884 m. Kaune) baigė Bobruisko gimnaziją, tarnavo Rusijos imperijos armijoje, turėjo štabskapitono laipsnį. Karo tribunolo 1945 m. nuosprendžiu už tai, kad Vokietijos okupacijos metais dirbo Panevėžio m. valdybos Kelių remonto skyriaus viršininku, „vykdė vokiečių okupacinės valdžios nurodymus“, jo iniciatyva žmonės buvo išvežti darbams į Vokietiją nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1954 m. paleistas iš lagerio Jaroslavlio srityje.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Arkadijaus Zauscinskio liudijimas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento išduotas vietoj paso.

1923 m. gegužės 30 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13952, SB, l. 13-17.

A. Zauscinskis (g. 1889 m. Šiaulių apskrityje) gyveno Telšiuose, lietuvis išpažįstantis stačiatikių tikėjimą. (dokumentuose rusų kalba pavardė nurodyta Zaustinskas).1913–1915 m. dirbo Kauno gubernijos Telšių apskrities bajorų vadovo ir bajorų globos įstaigos kanceliarijos raštvedžiu, 1918–1940 m. – Telšių kalėjimo viršininku, buvo Lietuvos šaulių sąjungos nariu. Suimtas 1941 m. birželio 14 d., išvežtas į Kraslagą. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) nutarimu nuteistas mirties bausme, sušaudytas 1942 m. spalio 18 d. Žmona Aleksandra Zauscinskienė ištremta.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Borisas Koverda (pirmas iš dešinės), Varšuvos geležinkelio stotyje, sulaikytas iš karto po pasikėsinimo į SSRS pasiuntinį P. Voikovą.

1927 m. birželio 7 d.

Nuotrauka.

Skelbta:

https://vaga-land.livejournal.com/435738.html#/435738.html

B. Koverda (g. 1907 m. Vilniuje) mokėsi Vilniaus baltarusių, vėliau rusų gimnazijose. Kartu su laikraščio „Belaruskae slova“ redaktorium Arsenijumi Pavliukevičiumi ir Baltosios armijos karininku Michailu Jakovlevu 1927 m. suorganizavo pasikėsinimą į SSRS pasiuntinį Piotrą Voikovą keršydami už bolševikinio teroro vykdymą ir dalyvavimą rengiant caro Nikolajaus II šeimos nužudymą. Lenkijos teismo buvo nuteistas priverstinių darbų iki gyvos galvos, tačiau jau 1937 m. buvo paleistas pritaikius amnestiją. Emigravo į Serbiją, 1941 m. grįžo į Lenkiją, iš kurios 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Mirė 1987 m. JAV, Vašingtone. B. Koverdą Lenkijos teisme gynęs vilnietis advokatas Pavelas Andrejevas 1940 m. sovietų buvo suimtas ir išvežtas į Gorkio kalėjimą, 1941 m. nuteistas mirties bausme, 1942 m. – sušaudytas.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies laidotuvės ir jose dalyvavęs Viačeslavas Vladimirovas (pirmas iš dešinės).

Vilniaus Rasų kapinės. 1936 m.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 46110/3, l. 22-7, 23-1.

V. Vladimirovas (g. 1902 m. Vilniuje) 1939 m. spalio 5 d. buvo suimtas ir įkalintas Baltarusijos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Vileikoje. Apkaltinus tuo, kad būdamas Lenkijos šaulių organizacijos nariu „aktyviai dalyvavo stiprinant Lenkijos fašistinę valstybę“, Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1940 m. nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. pataisos darbų lagerio. 

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Lietuvos ir Vilniaus metropolitas Eleuterijus (centre) su stačiatikių dvasininkais ir tikinčiaisiais.

Kaunas. XX a. 4-asis dešimtmetis.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 43312/3, SB, l. 162-111.

Metropolitas Eleuterijus (Dmitrijus Bogojavlenskis) 1917–1940 m. buvo Maskvos patriarchijai pavaldžios  Lietuvos stačiatikių bažnyčios valdytoju. Mirė 1940 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyne.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Sveikinimas Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai 60-mečio proga, paskelbtas Lietuvos stačiatikių eparchijos tarybos Kaune leistame leidinyje „Lietuvos Stačiatikių Eparchijos Balsas“ (rus. „Голось Литовской Православной Епархiи“) Nr. 8 (68).

1934 m.

Leidinys. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11894, l. 66-1.

Leidinys, kaip įkaltis saugomas antisovietine agitacija kaltinto Vilniaus stačiatikių Šv. Dvasios vienuolyno jeromonacho ukrainiečio Archipo Andreičiuko baudžiamojoje byloje.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II, suteikusio sentikiams teisę išpažinti jų tikėjimą, portretas, išspausdintas nemokamame sentikių 1911 (7419) m. kalendoriaus priede.

Uralo sentikių spaustuvė. [1910 m.]

Leidinys. Dokumentas rusų kalba

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13864, l. 182-7.

Portretas kaip įkaltis saugomas Ivano Romanovo baudžiamojoje byloje. I. Romanovas (g. 1905 m. Jonavos valsčiuje) 1936–1939 m. dirbo Lenkijos Sentikių Aukščiausiosios Tarybos leidžiamo sentikių kalendoriaus redaktoriumi, 1943 m. kelis mėnesius dirbo Vokietijos okupacinės valdžios įkurto Patikėtinio rusų gyventojų reikalams Lietuvos generalinėje srityje Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotoju, 1944 m. tapo Lietuvos generalinės srities sentikių aukščiausiosios tarybos nariu. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1950 m. nutarimu už „vokiečių okupantų  rėmimą ir antisovietinę veiklą“ nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Jurgis (Georgijus) Afanasjevas (pirmas iš dešinės) su svečiais savo namuose.

Šiauliai. 1939 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 40945/3, l. 162-5.

J. Afanasjevas (g. 1896 m. Kaune) tarnavo Raudonojoje armijoje, patekęs į Baltosios armijos nelaisvę, liko joje tarnauti, dalyvavo kovose su Raudonąja armija. Baltajai armijai pralaimėjus, 1920 m. pasitraukė į Turkiją. 1921 m. grįžo gyventi į Lietuvą. 1942 m. Šiauliuose suimtas Vokietijos policijos už ryšius su sovietiniu saugumu. Paleistas tarpininkaujant buvusiam Baltosios armijos pulkininkui, Vokietijos kontržvalgybos darbuotojui Vladimirui Karpovui. Už išlaisvinimą J. Afanasjevas, jo žmona ir podukra sutiko dirbti Vokietijos kontržvalgybai. Vadovaudamas pasienio žvalgybos punktui Palangoje stebėjo Baltijos jūros pakrantę, ar žvejai neperkelia asmenų į Švediją. Dirbdamas rezidentu Kaune turėjo apie 20 agentų tinklą, rinko informaciją apie iš Vokietijos kariuomenės pabėgusius asmenis, ieškojo iš SSRS permestų sovietinių parašiutininkų, su sovietiniais partizanais ryšius palaikančių asmenų, buvo įpareigotas sekti Patikėtinį rusų gyventojų reikalams Lietuvos generalinėje srityje A. Stavrovskį. 1944 m. evakavosi į Rytų Prūsiją, 1945 m. sausio mėn. suimtas Raudonosios armijos dalinių. Karo tribunolo 1946 m. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme ir sušaudytas.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Lietuvos kariuomenės kapitonas Anatolijus Soročkinas (antras iš dešinės) su bičiuliais prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

Antras iš kairės – Jurgis (Georgijus) Afanasjevas. Kaunas. 1939 m. balandžio 30 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 40945/3, l. 162-4.

A. Soročkinas (g. 1896 m. Panevėžyje) gyveno Kaune. Baudžiamosios bylos dokumentuose nurodyta, kad jis lietuvis, tačiau žmonos brolio Jurgio Afanasjevo liudijimu, jis buvo rusų tautybės. SSRS okupavus Lietuvą, tarnavo kapitonu Raudonosios armijos 29 teritoriniame šaulių korpuse. 1941 m. birželio mėn. suimtas ir Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) nutarimu už tai, kad tarnavo Rusijos Baltojoje armijoje, neigiamai vertino sovietų valdžios įvedimą Lietuvoje, pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1943 m. mirė Irkutsko srityje Taišetlage.

Jurgis (Georgijus) Afanasjevas buvo Vokietijos kontržvalgybos agentu, sušaudytas 1946 m.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Michailas Opatskis Baltarusijos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Vileikoje.

1940 m. sausio 20 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 45909/3, l. 7-1.

M. Opatskis (g. 1912 m. Mogiliovo gubernijoje) gyveno ir studijavo Vilniuje. Baltarusijos SSR saugumo 1933 m. duomenimis, „nuosaikus monarchistas, žmogus nekvailas, rimtas, labai religingas“. 1939 m. rugsėjo 26 d. suimtas Raudonosios armijos dalinių ir įkalintas kalėjime Vileikoje. Už tai, kad priklausė Rusų studentų sąjungai (rus. „Союз русских студентов“), Rusų jaunimo bendrijai (rus. „Русское общество молодежи“), Naujosios kartos nacionalinei darbo sąjungai (rus. „Национально-трудовой союз нового поколения“), Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1941 m. nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. pataisos darbų lagerio. Išvežtas į Sevvostlagą. 1941 m. rugsėjo mėn. amnestuotas kaip Lenkijos pilietis, išvyko į Čkalovo sritį.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Evgenijus Nasekaila Baltarusijos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Vileikoje.

 1940 m. sausio 21 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-9041, l. 76-1.

E. Nasekaila (g. 1912 m. Baltarusijoje, Voložino apskrityje) mokėsi Vilniaus rusų ir baltarusių gimnazijose. Baigė Varšuvos universiteto Teologijos fakultetą. 1939 m. tapo Vilniaus stačiatikių katedros šventiku. 1939 m. spalio 13 d. suimtas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) operatyvinės grupės. Apkaltinus, kad dalyvavo rusų skautų veikloje, skaitė antisovietinius pranešimus, platino baltųjų emigrantų literatūrą, buvo baltųjų emigrantų organizacijos Rusų tiesos brolija (rus. „Братство русской правды“) nariu, Lenkijos saugumo struktūrų agentu, Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1940 m. nutarimu „už aktyvią kovą prieš revoliucinį judėjimą“ nuteistas 8 m. pataisos darbų lagerio. 1947 m. grįžo iš lagerio. 1948 m. paskirtas Vilniaus Šv. Mikalojaus stačiatikių cerkvės šventiku. 1949 m. suimtas ir už „priklausymą antisovietinėms baltųjų emigrantų organizacijoms“ ištremtas į Krasnojarską, kur dirbo šventiku. 1958 m. nuteistas 10 m. už tai, kad cerkvės remontui pirko vogtas statybines medžiagas. 1959 m. nustačius, kad E. Nasekaila nedalyvavo statybinių medžiagų vagystėje ir nežinojo, kad jos vogtos, bausmė sumažinta iki 6 mėn. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1959 m. nutartimis pripažinta, kad jokios baltųjų emigrantų ir kitos nusikalstamos veiklos įrodymų nėra ir, kad E. Nasekaila 1940 m. ir 1949 m. buvo nuteistas nepagrįstai.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Fadėjus Semionovas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

1940 m. rugpjūčio mėn.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 27781/3, l. 8-2.

F. Semionovas (g. 1919 m. Dvinske .(dabar Daugpilis) gyveno Jonavoje, dirbo staliumi, buvo nelegalios komjaunimo kuopelės sekretoriumi, legalios Rusų Lietuvoje tautiškos darbo draugijos (rus. „Национально трудовое общество русских в Литве“) Jonavos padalinio nariu. 1937 m. buvo užverbuotas Lietuvos saugumo, kuriam pranešė apie 10 komjaunuolių. Suimtas 1940 m. rugpjūčio mėn. Tardymo protokole nurodyta, kad Rusų Lietuvoje tautiška darbo draugija buvo ne kultūrinė, bet „fašistinė organizacija, vienijusi rusus kovai su Sovietų Sąjunga siekiant atkurti monarchiją Rusijoje, jos priešakyje veikė aktyvūs baltagvardiečiai. Susirinkimuose skaitomuose pranešimuose, parengtuose pagal iš užsienio gaunamą baltųjų emigrantų spaudą, buvo raginama skleisti kontrrevoliucinę propagandą prieš SSRS ir būti pasiruošusiems kovoti prieš ją pirmose gretose, jei su ja į kovą kiltų buržuazinės šalys“. Lietuvai „patekus į SSRS rankas“, buvo rekomenduojama bėgti į Vokietiją ir ten tęsti kovą prieš SSRS. Karo Tribunolo 1941 m. nuosprendžiu nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, 1941 m. birželio mėn. buvo išlaisvintas iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Jonas Tatarincevas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

1940 m. rugsėjo 3 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 7816/3, l. 7-1.

J. Tatarincevas (g. 1896 m. Jonavoje) gyveno Kaune, dirbo advokatu, 1934–1939 m. buvo Rusų tautybės Lietuvos piliečių susivienijimo pirmininku. Suimtas 1940 m. rugpjūčio 9 d. Apkaltintas priklausęs organizacijai, „kurios veikla buvo nukreipta prieš komunistų partiją ir Sovietų Sąjungą“. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, 1941 m. birželio mėn. evakuojant į SSRS gilumą, 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas Baltarusijoje, Červenėje.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Sergejus Povolockis Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 2 Vilniuje.

1940 m. rugsėjo 2 d.

Nuotrauka.

Sergejaus Povolockio (pasirašinėjo slapyvardžiais S. Jarcev, P. Skutarev) rašytų ar redaguotų straipsnių, publikuotų baltųjų emigrantų laikraštyje „Ruskoje slovo“ (rus. „Русское слово“), iškarpos.

Spaudos iškarpos. Dokumentai rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14611, l. 7-1, 42.

S. Povolockis (g. 1908 m. Vilniuje) buvo Rusų teatro iniciatyvinės grupės sekretoriumi. Suimtas 1940 m. rugsėjo 2 d. už tai, kad dirbo Lenkijos okupuotame Vilniuje leisto baltųjų emigrantų laikraščio „Ruskoje slovo“ (rus. „Русское слово“) redakcijoje, rašė straipsnius, redagavo antisovietinius straipsnius, perspausdinamus iš užsienio baltųjų emigrantų spaudos. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1941 m. nutarimu nuteistas 8 m. pataisos darbų lagerio. Išvežtas į Vorkutpečlagą.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Pavelas Andrejevas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr.2 Vilniuje.

1940 m.

Nuotrauka.

Baltųjų emigrantų spaudos iškarpos, panaudotos kaip įkalčiai teisiant už Boriso Koverdos gynybą Lenkijos teisme.

Spaudos iškarpos. Dokumentai rusų kalba. 

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1,ap. 58, b. 40304/3, l. 6-2.

P. Andrejevas (g. 1887 m. Vilniuje) baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1918 m. Vilniuje dirbo advokatu. 1940 m. spalio 31 d. suimtas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD). ir išvežtas į Gorkio kalėjimą, Karo Tribunolo 1942 m. nuosprendžiu už tai, kad buvo Boriso Koverdos, Varšuvoje 1927 m. nušovusio SSRS pasiuntinį P. Voikovą, gynėju teisme, nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1942 m. kovo 16 d. Gorkio m.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Metodijus Udalovas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Kaune.

1940 m. lapkričio 10 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14887, l. 8-1.

M. Udalovas (g. 1884 m. Kybartuose) gyveno Kaune, dirbo statybų rangovu, buvo Sentikių centro tarybos nariu. 1940 m. spalio 3 d. suimtas už tai, kad savo darbininkams dalino antisovietinius rusų baltųjų emigrantų organizacijos Naujosios kartos nacionalinė darbo sąjunga (rus. „Национально-трудовой союз нового поколения“) lapelius, „varė propagandą prieš Sovietų Sąjungą“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1941 m. nutarimu nuteistas 5 m. pataisos darbų lagerio. Išvežtas į Kamlagą.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Antisovietiniai baltųjų emigrantų organizacijos Naujosios kartos nacionalinė darbo sąjunga (rus. „Национально-трудовой союз нового поколения“) lapeliai.

Ne vėliau kaip 1940 m. spalio 3 d.

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14887, l. 35.

Šiuos lapelius Metodijus Udalovas dalino savo darbininkams.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Tigrijaus Sidorovo Panevėžio valstybinės berniukų gimnazijos mokinio liudijimas.

1940 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Tigrijus Sidorovas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 4 Panevėžyje. 1940 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14109, l. 7-2, 191b-1.

T. Sidorovas (g. 1924 m. Panevėžio apskrityje) buvo Rusijos imperijos armijos kazokų dalinio karininko esaūlo (rus. „есаул“) ir iš dvarininkų kilusios lietuvės  sūnus. Suimtas 1940 m. lapkričio 26 d., tardytojui teigė, kad išauklėtas „neapykantos bolševikams dvasioje“, agitavo mokinius nestoti į komjaunimą. 1940 m. lapkričio 6 d., Spalio perversmo metinių išvakarėse, su bendramoksliu Povilu Jankausku mokykloje ketino supjaustyti partijos vadų plakatus, kuriuos moksleiviai turėjo nešti demonstracijoje, tačiau tai padaryti sutrukdė mokyklos komjaunuoliai. Čkalovo srities teismo 1942 m. nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. Mirė 1943 m. birželio 16 d. , Čkalovo srities Sol Ilecko kalėjime.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Sentikis žvejys.

Estija, Petseri (dabar Pečiorai). 1941 m. balandžio 4 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 43312/3, SB, l.162-52.

Nuotrauka saugoma Sergejaus Kornilovo baudžiamojoje byloje.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Stepanas Semionovas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kraslago Nižniaja Poimos lageryje.

1941 m. rugsėjo mėn.

S. Semionovo žmona Vera Semionova tremtyje Altajaus krašte.1952 m. kovo mėn.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas f. K-1, ap. 58, b. P-13752, l. 6-2; f. V-5, ap.1, b. 33576, TAB, l. 12.

S. Semionovas (g. 1887 m. Kauno apskrities Jonavos valsčiuje) 1919–1920 m. tarnavo generolo A. Denikino vadovaujamoje Rusijos Baltojoje armijoje, dalyvavo mūšiuose su Raudonąja armija. 1921–1935 m. buvo  Užusalių cerkvės šventiku, 1935–1940 m. – Lietuvos kariuomenės stačiatikių karo kapelionu. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. ir išvežtas į Kraslagą. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. nutarimu „už aktyvią kovą su sovietų valdžia pilietinio karo metais“ nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. Atliekant bausmę tapo invalidu, po bausmės atlikimo 1951 m. neleista grįžti į Lietuvą, buvo išvežtas į invalidų namus. Žmona Vera Semionova su sūnum Grigorijum 1941 m. ištremti į Altajaus kraštą. 1946 m. sūnui leista grįžti į Lietuvą. V. Semionova 1948 m. iš tremties pabėgo į Vilnių, tačiau buvo pagauta ir nuteista laisvės atėmimu bei  grąžinimu į tremtį Altajaus krašte. 1956 m. paleista iš tremties Kemerovo srityje.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Aleksandras Gomolickis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kraslage.

Krasnojarsko kraštas. 1941 m. lapkričio 27 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11638, l. 6-1.

A. Gomolickis (g. 1895 m. Kėdainiuose) gyveno Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiuje. 1924–1932 m. buvo Kauno tarybos nariu. Iki žemės reformos kartu su broliu valdė paveldėtus 108 ha žemės, Kaune turėjo žmonos paveldėtus 4 namus, kurie sovietų valdžios buvo nacionalizuoti. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. nutarimu „už kovą prieš revoliucinį judėjimą“ nuteistas mirties bausme sušaudant. Žmona Raisa Gomolickaja (Gomolickienė) su dukra Galina 1941 m. birželio mėn. ištremtos į Altajaus kraštą. R. Gomolickienė mirė tremtyje, dukra į Lietuvą grįžo 1978 m.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Liudmila Kosenko su tėvais.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. L. Kosenko patėvis Georgijus (Jurgis) Afanasjevas, 2. L. Kosenko motina Taisija Afanasjeva. Antroje eilėje dešinėje stovi L. Kosenko. Kėdainių apskritis, Baisiogalos valsčius, Sirutiškių k. 1942 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 40945/3, l. 162-19.

L. Kosenko (g. 1924 m. Rusijoje Rostove prie Dono) į Lietuvą atvyko 1941 m. 1942 m. Vokietijos policijai už ryšius su sovietiniu saugumu suėmus jos patėvį J. Afanasjevą, už jo išlaisvinimą, kartu su patėviu ir motina, sutiko dirbti Vokietijos kontržvalgybai. Pagal L. Kosenko ir jos motinos T. Afanasjevos pranešimus buvo suimti ir sušaudyti iš lagerio pabėgęs raudonosios armijos karininkas V. Novickis, karo belaisvius rėmusi J. Matvejeva, ryšius su sovietiniais partizanais palaikiusi Raudonosios armijos karininko žmona M. Ščerbenkova. L. Kosenko buvo suimta 1947 m., tačiau baudžiamoji byla nutraukta. 1947–1961 m. ji buvo sovietų saugumo agente, slapyvardžiu Rybinskij. Pagal jos suteiktą informaciją, sovietų saugumas suėmė 10 Vokietijos kontržvalgybos agentų. J. Afanasjevas Karo tribunolo 1946 m. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme ir sušaudytas. T. Afanasjeva 1947 m. nuteista 20 m. pataisos darbų lagerio, 1956 m. paleista iš Minlago.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Patikėtinio rusų gyventojų reikalams Lietuvos generalinėje srityje biuro nurodymas stačiatikių ir sentikių parapijų taryboms dėl šaukimų tarnauti Apsaugos būryje prie Vokietijos apsaugos policijos įteikimo rusų tautybės asmenims.

Kaunas. 1943 m. balandžio 7 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12050, l. 158-1.

Nurodymas, kaip įkaltis, saugomas Michailo Tolkačiovo baudžiamojoje byloje. M. Tolkačiovas (g. 1892 m.) Joniškio apskrities Juodžių sentikių parapijos šventikas, 1943–1944 m. parapijiečiams skelbė Patikėtinio rusų gyventojų reikalams Lietuvos generalinėje srityje biuro, Sentikių aukščiausiosios tarybos dokumentus, kuriuose gyventojai rusai buvo raginami materialiai remti Vokietijos kariuomenę, tarnauti Vokietijos apsaugos policijoje. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1950 m. nutarimu „už vokiečių okupantų rėmimą ir antisovietinę agitaciją“ nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. Sumažinus bausmę iki 5 m., 1954 m. paleistas iš Siblago.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Laikraštis „Vestnik“ (rus. „Вестник“), leistas Kaune Vokietijos okupacinės valdžios įkurto Patikėtinio rusų gyventojų reikalams Lietuvos generalinėje srityje biuro.

1943 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12100, l. 183-18.

Laikraštis kaip įkaltis saugomas sentikių šventiko  Epifano Rybakovo (g. 1882 m.) baudžiamojoje byloje. E. Rybakovas 1943 m. dirbo Patikėtinio rusų gyventojų reikalams Lietuvos generalinėje srityje biuro įgaliotiniu  Kaišiadorių apskrities Žaslių ir Žiežmarių valsčiams. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1950 m. nutarimu „už vokiečių okupantų rėmimą ir antisovietinę agitaciją“ nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1955 m. iš Viatlago paleistas. Bausmė sumažinta ir dėl to, kad per karą savo namuose slėpė sovietinį partizaną, Žiežmarių valsčiaus gyventoją Grigorijų Kudriašovą.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Nacistinės Vokietijos propagandiniai plakatai „Bolševizmas“ ir „Naujoji Europa“, skirti rusų tautybės gyventojų antibolševikinėms nuostatoms ugdyti.

1943–1944 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 2856/3, l. 84-4.

Plakatas kaip įkaltis saugomas Ananijaus Pčelino baudžiamojoje byloje. A. Pčelinas (g. 1893 m.) dirbo Vokietijos okupacinės valdžios įkurto Patikėtinio rusų gyventojų reikalams Lietuvos generalinėje srityje  biuro įgaliotiniu Rokiškio apskrityje. Karo Tribunolo 1944 m. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme sušaudant, vėliau bausmė pakeista 20 m. katorgos darbų.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Laikraštis „Za Rodinu“ (rus. „За родину“) Nr. 38 (438).

1944 m. vasario 19 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b.14769/3, l.  27-1.

Laikraštį Vokietijos okupacinė valdžia leido 1942–1944 m. Rygoje, jis buvo skirtas okupuotų SSRS teritorijų gyventojams. Laikraštis saugomas Joakimo Vasiljevo baudžiamojoje byloje. J. Vasiljevas (g. 1902 m. Mažeikių apskrityje) 1944 m. dirbo Vokietijos okupacinės valdžios įkurto Patikėtinio rusų gyventojų reikalams Lietuvos generalinėje srityje biuro įgaliotiniu Mažeikių apskrities Vegerių valsčiuje. 1944 m. suimtas, išvežtas į patikrinimo filtravimo lagerį Karelijos-Suomijos SSR Medvežegorske. 1946 m. paleistas iš lagerio, nes „nebuvo pakankamai medžiagos dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn“.  

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Igoris Risovas Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto studentas.

[1939–1944 m.]

Nuotrauka. Tekstas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 5243/3, l. 130-1, 130-1 ap.

Kitoje nuotraukos pusėje yra įrašas: „Ilgam prisiminimui brangiai ir mielai Rimočkai. Prisimink šį pavasarį, kai mes, atgimę savo dvasia, veržėmės į Rytus, į mūsų mieląją Rusiją. Igoris“.

I. Risovas (g. 1921 m. Ukrainoje, Poltavos gubernijoje)  1922 m. su šeima atvyko į tėvo gimtinę Panevėžio apskrityje. 1942–1943 m. priklausė baltųjų emigrantų organizacijos Naujosios kartos nacionalinė darbo sąjunga (rus. „Национально-трудовой союз нового поколения“) Kauno grupei, kurios nariai Baltarusijos miestuose Minske, Ašmenoje skleidė sąjungos idėjas, kad padedant Vokietijai žlugs sovietų valdžia, Rusijoje įvyks perversmas, kurio metu reikia įkurti demokratinę respubliką, grąžinti privačią nuosavybę. Suimtas I. Risovas tardytojui nurodė, kad šios idėjos baltarusių tarpe nebuvo populiarios, jie buvo lojalūs sovietų valdžiai, rėmė sovietinius partizanus. Karinio Tribunolo 1945 m. nuosprendžiu nuteistas 8 m. pataisos darbų lagerio. 1952 m. paleistas iš Vorkutlago. 1957 m. atsižvelgiant į tai, kad „praktinės veiklos nevykdė ir į Naujosios kartos nacionalinę darbo sąjungą įstojo „dėl nesąmoningumo“, pritaikius amnestiją, teistumas buvo panaikintas.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Jurgis (Georgijus) Afanasjevas su žmona Taisija Afanasjeva bei žuvusios Raudonosios armijos karininko žmonos Marijos Ščerbenkovos vaikais.

Kaunas. 1944 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 40945/3, l. 162-9.

G. Afanasjevas (g. 1896 m. Kaune) tarnavo Raudonojoje armijoje, patekęs į Baltosios armijos nelaisvę, liko joje tarnauti, dalyvavo kovose su Raudonąja armija. Baltajai armijai pralaimėjus, 1920 m. pasitraukė į Turkiją. 1921 m. grįžo gyventi į Lietuvą. 1942 m. suimtas Vokietijos policijos už ryšius su sovietiniu saugumu. Paleistas tarpininkaujant buvusiam Baltosios armijos pulkininkui, Vokietijos kontržvalgybos darbuotojui Vladimirui Karpovui. Už išlaisvinimą J. Afanasjevas, jo žmona ir podukra sutiko dirbti Vokietijos  kontržvalgybai. Žmonos T. Afanasjevos kartu su dukra Liudmila Kosenko įduota Raudonosios armijos karininko žmona M. Ščerbenkova buvo sušaudyta už ryšius su sovietiniais partizanais, o jos „jausdamos moralinę atsakomybę“, paėmė auginti jos vaikus Niną ir Taisiją. J. Afanasjevas 1944 m. evakavosi į Rytų Prūsiją, 1945 m. sausio mėn. suimtas Raudonosios armijos dalinių. Karo tribunolo 1946 m. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme ir sušaudytas. T. Afanasjeva 1947 m. nuteista 20 m. pataisos darbų lagerio, 1956 m. paleista iš Minlago.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Rokiškio apskrities Bobriškių sentikių parapijos nastavniko (dvasios tėvo) Tomo (Fomos) Pavlovo pažymėjimas, išduotas Lietuvos SSR Sentikių Centro Tarybos prezidiumo.

1945 m. sausio 31 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 2448/3, l. 44-3.

T. Pavlovas (g. 1882 m. Ukmergės apskrityje) Karo Tribunolo 1945 m. nuosprendžiu apkaltintas tuo, kad 1941 m. birželio mėn. Bobriškių k. sukilėliams ir Vokietijos valdžiai išdavė komjaunuolius, kurių likimas nežinomas, 1943 m. dirbo Vokietijos okupacinės valdžios įkurto Patikėtinio rusų gyventojų reikalams Lietuvos generalinėje srityje biuro įgaliotiniu Rokiškio apskrityje, pamaldose ragino tarnauti Vokietijos kariuomenėje ir remti ją maistu bei rūbais, nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1945 m. išvežtas į Pečiorlagą.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Vasilijus Kosulinas (kairėje).

Ne vėliau kaip 1948 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42096/3, PPB, l. 1-6.

V. Kosulinas (g. 1913 Vilniuje) 1939 m. spalio mėn. buvo suimtas ir nuteistas už tai, kad buvo Rusų jaunimo bendrijos (rus. „Русское общество молодежи“) nariu. 1941 m. kaip Lenkijos pilietis paleistas iš pataisos darbų lagerio Komijos ASSR, tarnavo SSRS suformuotame lenkų kariniame dalinyje (Anderso armijoje). 1947 m. grįžo į Vilnių. 1948 m. spalio 25 d. suimtas už tai, kad buvo baltųjų emigrantų organizacijos Rusų tiesos brolija (rus. „Братство русской правды“) padalinio Vilniuje nariu, 1934 m. su Konstantinu Kaduškevičium bandė nelegaliai patekti į SSRS ir platinti antisovietinius lapelius, bet buvo sulaikyti Lenkijos pasieniečių. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nutarimu nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleistas iš tremties Irkutsko srityje.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies nutarimas pateikti kaltinimą Sergejui Katiševui.

1950 m. kovo 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 38897/3, t. 4, l. 79.

S. Katiševas (g. 1921 m. Tauragėje) dirbo Tauragės geležinkelio stotyje. Būdamas „nepatenkintas esama santvarka Lietuvoje“, 1946 m. bendradarbio, priklausiusio pogrindinei organizacijai, A. Liubčenkos siūlymu Lietuvos partizanams paaukojo 10 rublių ir du kartus skaitė partizanų laikraštį „Laisvės varpas“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1950 m. nutarimu „už dalyvavimą antisovietinėje nacionalistinėje organizacijoje“ nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1954 m. prašyme SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui rašė, kad jo tautybė pagal tėvą – rusas, motina lietuvė, iki 1940 m. nežinojo beveik nei vieno rusiško žodžio, ir „tik dabar, praėjus keletui metų, supratau, kad privalau didžiuotis rusų tauta, esančia visų tautų avangarde, statančia socializmą“. 1956 m. paleistas iš Vorkutlago.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Usačiovų šeima tremtyje.

Iš kairės: 1. Miliciejus Usačiovas, 2. Matriona Usačiova (g. 1897 m.) , 3. Chavronija Usačiova (g. 1933 m.), 4. Melanija Usačiova (g. 1930 m.), 5. Piotras Usačiovas (g. 1933 m.). Chakasijos autonominės srities Taštypsko rajonas 1949–1950 m.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap.1, b. 18868, TAB, l. 1, 4, 7, 10, 13.

M. Usačiovas (g. 1890 m. Zarasų apskrityje) 1949 m. kovo 26 d. buvo ištremtas su žmona ir 4 vaikais, kaip „stambus buožė-nuomininkas“, nes nuomojosi 53 ha žemės, jos apdirbimui naudodavo samdinių darbą. 1940 m. žemė buvo konfiskuota, M. Usačiovui skirta 15 ha. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, vėl pradėjo naudotis savo buvusia žeme. Pagal liudininkų pranešimus, 1941 m. dalyvavo suimant sovietinį parašiutininką, iššokusį iš vokiečių numušto lėktuvo. Rėmė „Kęstučio“ būrio sovietinius partizanus. Po karo vėl dirbo valdžios skirtus 15 ha. 1948 m. tapo Antazavės valsčiaus darbo žmonių deputatų tarybos deputatu, tačiau pasisakė prieš kolūkius. 1957 m. šeima paleista iš tremties, liko gyventi Rusijoje.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Vilniaus srities teismo nuosprendis Grigorijui Koldubai.

1951 m. sausio 31 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 27162/3, TB, l. 3.

G. Kolduba (g. 1908 m. Vilniaus apskrityje) dirbo Vilniaus rajono A. Puškino kolūkyje. Nuteistas 10 m. laisvės atėmimo už tai, kad, pasisakė prieš kolūkinę santvarką ir kalbėjo, kad „Amerika pradėjo agresiją prieš Korėją, po to kariaus su SSRS ir laimės“. Pritaikius amnestiją, 1954 m., paleistas iš Kunejevsko lagerio.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Ščupakovų šeima tremtyje.

Iš kairės: 1. Metodijus Ščupakovas (g. 1904 m.), 2. M. Ščupakovo žmona Natalija Ščupakova (g. 1914 m.), 3. dukra Anna Ščupakova (g. 1935 m.), 4. N. Ščupakovos motina Anastasija Kovalenkina (g. 1885 m.). Krasnojarsko kraštas, Igarka. 1951 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, V-5, ap.1, b. 2795, TAB, l. 14-4,14-5, 14-6, 14-7.

Ščupakovų šeima iki 1940 m. Kauno apskrityje Vandžiogalos valsčiuje turėjo 40 ha žemės, 20 ha miško, arklių, karvių. Sovietams okupavus Lietuvą ūkis buvo apkarpytas: palikta 17 ha žemės, miškas nacionalizuotas, gyvulių skaičius sumažintas. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, vėl pradėjo naudotis savo žeme, rėmė „Keršytojo“ būrio sovietinius partizanus. Sovietinio saugumo agentų pranešimu, po karo rėmė maistu ir pastoge Lietuvos partizanų „Žilvičio“ būrio kovotojus. Kaip buožės ir partizanų rėmėjo šeima 1948 m. gegužės 22 d. ištremta į Krasnojarsko kraštą Igarką. Trėmimo metu M. Ščiupakovo nebuvo namuose, todėl jis nebuvo ištremtas. 1949 m. pats išvyko į šeimos tremties vietą, 1951 m. nuteistas trėmimu. 1958 m. paleisti iš tremties Kemerovo srityje.

IKIKARINĖS LIETUVOS RUSAI – SOVIETINIŲ REPRESIJŲ AUKOS (LYA)

Ivanovų šeima tremtyje.

Iš kairės: 1. Lazaris Ivanovas (g. 1916 m.), 2. L. Ivanovo žmona Jevdokija Ivanova (g. 1919 m.), 3. L. Ivanovo sesuo Uljana Ivanova (g. 1906 m.). Kranojarsko kraštas, Novosiolovsko rajonas. 1952 m. sausio–vasario mėn.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, V-5, ap.1, b. 29282, TAB, l. 2, 5, 8.

Ivanovų šeima gyveno Utenos rajone. 1951 m. spalio 3 d. kartu su mažametėmis dukromis Marija ir Anisija ištremti už tai, kad iki įstojimo į kolūkį turėjo 30 ha žemės, L. Ivanovas iki legalizavimosi 1945 m. priklausė ginkluotam pogrindžiui, jo pusbrolis partizanas Leonas Kostinas 1947 m. nukautas karinės čekistinės operacijos metu. Ivanovai 1956 m. paleisti iš tremties apsigyveno Latvijoje, Daugpilyje.

Lt En