Galerijos
Albumai
AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Pratarmė

Lietuvos valstybės istorijos archyvo parengta virtuali dokumentų paroda „ Aukojau save Lietuvai“ skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – čiui paminėti.

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos didžiavyrių pasirašė Vilniuje dokumentą, paskelbusį pasauliui Lietuvos valstybės atkūrimą. Kelias į šio dokumento atsiradimą buvo sunkus ir vingiuotas. Jo tiesimas pareikalavo ilgo daugelio žmonių pasiaukojančio darbo, tikėjimo jo prasmingumu bei sėkme. Pristatoma dokumentų paroda -  tai bandymas  bent  dalinai parodyti kelio į laisvę ir nepriklausomybę architektus, jo grindėjus, šviesuolius,  atvedusius tautą prie 1918 m. vasario 16 d. Nutarimo dokumento ir jo paskelbimo. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai buvo sudaryti  iki 1918 m. Ši aplinkybė nulėmė šios parodos istorijos šaltinių turinį bei jų chronologiją. Medžiaga atrinkta iš 15 įvairų fondų. Tarp jų pažymėtini – „ Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarija „ ( F. 378 ), „ Vilniaus teismo rūmų prokuroras „ ( F. 446 ), „Vilniaus spaudos reikalų laikinasis komitetas“ ( F. 601 ), „ Vilniaus vidaus cenzūros atskirojo cenzoriaus kanceliarija „ ( F. 1241 ), „Vilniaus miesto policijos valdyba „ ( F. 420 ), „ Suvalkų gubernijos valdyba „ ( F. 1009 ), „Kauno gubernijos žandarų valdyba“ ( F. 1227 ), „ Vilniaus Romos katalikų metropolijos kurija „ ( F. 694 ), „ Politinio ir visuomeninio pobūdžio dokumentų kolekcija „ ( F. 1469 ). Iš viso rodomas pilnai arba fragmentiškai 61 objektas.    Šaltinių chronologija apima 1884 – 1918 m. Dalis medžiagos (kai kurie spaudos pavyzdžiai ) pateikta iš interneto, nes archyve šie dokumentai nesaugomi.

Parodoje chronologiniu principu gvildenamos kelios svarbios temos : lietuviškos spaudos  draudimas ir kova su juo ; lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas, legalios lietuviškos spaudos atsiradimas ir jos plėtra ; lietuviškų draugijų ir organizacijų kūrimas bei jų veikla ; svarbūs to laikmečio politinio gyvenimo įvykiai ; būsimų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir kitų iškilių Lietuvos visuomenės atstovų veiklos epizodai. Dokumentai pateikia žinių apie Vincą Kudirką, Kazimierą Ūdrą, Juozą Tumą – Vaižgantą, Jurgį Bielinį, Jurgį Matulaitį, Ernestą Galvanauską. Rodomi istorijos šaltiniai atspindi taip pat signatarų Jono Basanavičiaus, Jono Vileišio, Stanislovo Narutavičiaus, Antano Smetonos, Justino Staugaičio, Vlado Mirono, Prano  Dovydaičio,  Alfonso Petrulio bei kitų iškilių Lietuvos žmonių gyvenimo faktus. Demonstruojami nelegalios ir legalios lietuviškos spaudos pavyzdžiai. Raštai surašyti rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Datos pateiktos tokios, kaip nurodytos dokumentuose : cariniuose - dauguma senuoju stiliumi, kai kada senuoju ir naujuoju stiliais, vėlesnio laikmečio – naujuoju stiliumi.

Ši paroda skirta tiems, kurie domisi ir siekia geriau pažinti 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ištakas.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Kauno apygardos teismo prokuroro raštas Vilniaus teismo rūmų prokurorui dėl Vinco Kudirkos, Liudviko Vaineikio, Stanislovo Rupšio ir kitų veiklos. Fragmentai. 1895-07-12

 

 F. 446, ap. 2, b. 245, l. 7-7v

Prokuroro nuomone, Vincas Kudirka - „...vienas iš žymiausių priešiškiausiai nusiteikusių vyriausybei lietuvių inteligentijos atstovų Rusijoje“.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Daktaro Vinco Kudirkos prašymas adresuotas Kauno gubernijos žandarų valdybos pareigūnui dėl leidimo vykti gydytis į Krymą „...nežiūrint į tai, kad mano byla dar nebaigta...“ 1895-09-28

F. 446, ap. 2, b. 245, l. 202

Vincas Kudirka gavo leidimą vykti gydytis.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Kazimiero Ūdro, Antano Bružio ir kitų knygnešių bei lietuviškos spaudos platintojų byla. Fragmentas. 1895 – 1899 m.

F. 446, ap. 2, b. 240, l. 59

Caro paliepimu, Kazimierui Ūdrui skirta 2 metus kalėti vienutėje (skaičiuojant laiką nuo arešto) ir 5 metų tremtis į Rytų Sibirą.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Kauno gubernijos žandarų valdybos viršininko raštas Vilniaus teismo rūmų prokurorui dėl kunigo Juozo Tumo ir jo brolio Jono Tumo priešiškos veiklos bei lietuviškos spaudos platinimo. 1897-02-05

F. 446, ap. 2, b. 386, l. 39-40

Viršininko rašte Juozas Tumas įvardijamas kaip „žalingas asmuo“, „litvomanas“, „užkietėjęs rusofobas“, kaip „Vaižgantas“, skelbiantis daugybę straipsnių žurnale „Tėvynės sargas“ „...pačia užkietėjiškiausia antivyriausybine dvasia“. Juozas Tumas baudžiamosios atsakomybės išvengė dėl įrodymų stokos. Jo brolis Jonas Tumas buvo nubaustas pusantrų metų kalėjimo ir 2 m. ištrėmimo „už Pavyslio ir Vakarų kraštų“.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Nelegalios lietuviškos spaudos pavyzdžiai:

„Aušra“, 1884 m., Nr. 10 ir 11

Fragmentas. 

Vaizdas iš - https://lt.wikipedia.org/wiki/Au%C5%A1ra_(laikra%C5%A1tis)#/media/File:Ausra1884-10.jpg

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

„Varpas“, 1894 m., Nr. 3

Fragmentai.

F. 446, ap. 2, b. 207, l. 86-86v

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

I. „Maskolų nedorybės Kražiuose“. 1893. II. „Rokytų arba Kenstaičių bažnyčia Žemaičiuose“. 1886, T. 1894.

Fragmentai.

F. 446, ap. 2, b. 213, l. 1, 4v-5

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, 1894 m., Nr. 10 Fragmentai.

F. 446, ap. 2, b. 213, l. 31, 31v

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

„Vienybė lietuvninkų“, 1894 m., Nr. 20 Fragmentai.

F. 446, ap. 2, b. 207, l. 115, 116v

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

„Tėvynės sargas“, 1896 m., Nr. 1 Fragmentai.

F. 446, ap. 2, b. 386, l. 44-45v

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

„Ūkininkas“, 1899 m., Nr. 3 Fragmentai.

F. 446, ap. 2, b. 561, l. 1 – 2 (voke)

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Kauno gubernijos liaudies mokyklų direktoriaus raštas Vilniaus švietimo apygardos globėjui apie rastą Kražiuose slaptą mokyklą, kurioje daraktorė Barbora Šapalaitė mokė lietuviško rašto ir maldų. Fragmentai. 1897-03-25

F. 567, ap. 11, b. 4443, l. 51a-51av

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Knygnešio-profesionalo Jurgio Bielinio („Juozo Kaliko“) byla. Fragmentai. 1903 m.

F. 446, ap. 2, b. 847, l. 9-9v

Jurgis Bielinis buvo įkliuvęs 5 kartus, bet jam pavykdavo ištrūkti.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriaus Piotro Sviatopolko-Mirskio raštas dėl lotyniškų-lietuviškų rašmenų. Fragmentai. (1903-02-03)

F. 378, BS, 1902 m., b. 207, l. 34, 38, 39v

Šis aukštas valdžios atstovas siūlė panaikinti draudimą lietuviams vartoti lotyniškus – lietuviškus rašmenis, nes, jo įsitikinimu: „...Nėra nei mažiausio pagrindo įžvelgti kokį nors pavojų Rusijos valstybiniams tikslams lietuvių savarankiškoje raidoje.“, „...lietuviai, silpnai ginkluoti kultūrinėmis priemonėmis, pasiduoda kaimynų rusų, vokiečių ir lenkų įtakai. Tokiomis sąlygomis, lietuvių genties gyvenimas, kaip nacijos, darosi neįmanomas. Lietuva didžiąja savo dalimi tampa Rusijos valstybės sritimi...“.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Rusijos valdžios pateikti duomenys apie 1891 – 1903 m. muitinės ir policijos konfiskuotas lietuviškas knygas. (1904 m.)

F. 378, BS, 1902 m., b. 207, l. 100

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Rusijos vidaus reikalų ministro V. Plėvės raštas Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriui, informuojantis apie lietuviškos spaudos draudimo panaikinimą. 1904-05-01

F. 378, BS, 1902 m., b. 207, l. 86

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos raštas Vilniaus vidaus cenzūros atskirajam cenzoriui apie duotą leidimą Petrui Vileišiui leisti Vilniuje dienraštį „Vilniaus žinios“. 1904-10-02

Yra Petro Vileišio prierašas apie susipažinimą su šiuo raštu.

F. 1241, ap. 1, b. 113, l. 101

Dienraščio „Vilniaus žinios“ Nr. 1 išleistas 1904 m. gruodžio 10 d.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Dienraštis „Vilniaus žinios“, 1905 m., Nr. 23

Fragmentas.

F. 378, BS, 1904 m., b. 292, l. 14

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos raštas Vilniaus vidaus cenzūros atskirajam cenzoriui apie duotą leidimą kun. Juozapui Ambrazevičiui (Ambraziejui) leisti Vilniuje žurnalą „Lietuvos bitininkas“. Fragmentas. 1904-10-12

Yra Juozapo Ambrazevičiaus (Ambraziejaus) prierašas apie susipažinimą su šiuo raštu.

F. 1241, ap. 1, b. 113, l. 109

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Žurnalo „Lietuvos bitininkas“ prospektas. 1904-11-10

F. 378, BS, 1904 m., b. 275, l. 13, 13a, 13v

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos raštas Vilniaus vidaus cenzūros atskirajam cenzoriui apie duotą leidimą Jonui Vileišiui leisti Vilniuje savaitraštį „Lietuvos ūkininkas“. 1905-05-05

Yra Jono Vileišio prierašas apie susipažinimą su šiuo raštu.

F. 1241, ap. 1, b. 116, l. 20

Jonas Vileišis - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Savaitraštis „Lietuvos ūkininkas“, 1905 m., Nr. 1

Fragmentas.

Vaizdas - http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB010DF585?exId=14439&seqNr=1

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos raštas Vilniaus vidaus cenzūros atskirajam cenzoriui apie duotą leidimą prelatui Antanui Karosui leisti Kaune savaitraštį „Nedėldienio skaitymas“. 1905-10-03

F. 1241, ap. 1, b. 116, l. 71

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Savaitraštis „Nedėldienio skaitymas“, 1905 m., Nr. 1 Fragmentas.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos raštas Vilniaus vidaus cenzūros atskirajam cenzoriui apie duotą leidimą kanauninkui Kazimierui Prapuolianiui leisti Vilniuje savaitraštį „Šaltinis“. 1905-10-19

F. 1241, ap. 1, b. 116, l. 76

Savaitraštis leistas Seinuose.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Savaitraštis „Šaltinis“, 1906 m., Nr. 1 Fragmentas.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus gubernatoriaus raštas Vilniaus atskirajam cenzoriui, kuriame informuojama, kad savaitinio žurnalo „Lietuvos ūkininkas“ atsakingojo redaktoriaus pareigas iš Jono Vileišio perėmė Antanas Smetona. 1906-01-09

F. 1241, ap. 1, b. 119, l. 45

Jonas Vileišis ir Antanas Smetona - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus gubernatoriaus raštas Vilniaus atskirajam cenzoriui apie duotą leidimą daktarui Jonui Basanavičiui leisti mokslinį žurnalą „Lietuvių tauta“. 1906-02-15

F. 1241, ap. 1, b. 119, l. 50

Žurnalas leistas Vilniuje.

Jonas Basanavičius - Lietuvos patriarchas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus gubernatoriaus raštas Vilniaus spaudos reikalų laikinajam komitetui apie duotą leidimą Antanui Smetonai leisti laikraštį „Viltis“. 1907-05-28

F. 601, ap. 1, b. 9, l. 52

Laikraštis leistas Vilniuje.

Antanas Smetona - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1919 m. balandžio 4 d.- 1920 m. birželio 19 d. ir 1926 m. gruodžio 17 d.- 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos valstybės (Respublikos) Prezidentas.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Laikraštis „Viltis“, 1907 m., Nr. 1 Fragmentas.

Vaizdas-http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1C1B0000077980?exId=79695&seqNr=1

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus gubernatoriaus raštas Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriaus kanceliarijai, kuriame informuojama, kad dienraščio „Vilniaus žinios“ atsakingas redaktorius - Jonas Vileišis. 1907-09-11

F. 378, BS, 1904 m., b. 292, l. 33

Jonas Vileišis - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus gubernatoriaus raštas Vilniaus spaudos reikalų laikinajam komitetui apie duotą leidimą Jonui Vileišiui leisti laikraštį „Lietuvos žinios“. 1909-05-09

F. 601, ap. 1, b. 27, l. 2

Laikraštis leistas Vilniuje.

Jonas Vileišis - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Laikraštis „Lietuvos žinios“, 1909 m., Nr. 1

Fragmentas.

Vaizdas- http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003192409?exId=331434&seqNr=1

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Suvalkų gubernijos draugijų reikalų komisijos nutarimas, kuriuo kun. Justinui Staugaičiui, kun. Vladislovui Tautkevičiui, Vincentui Penčilai ir Antanui Staugaičiui leidžiama įsteigti „Žiburio“ draugiją Marijampolėje. 1906-05-15

F. 1009, ap. 1a, b. 101, l. 13

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Marijampolės „Žiburio“ draugijos pirmininko kun. Justino Staugaičio pranešimas Suvalkų gubernatoriui apie draugijos skyrių įsteigimą Vladislavove, Garliavoje, Seinuose ir Vilkaviškyje. 1906-08-18

F. 1009, ap. 1a, b. 101, l. 38-38v

Draugijos veikla buvo orientuota į žmonių švietimą, labdarą, lietuvybės ir katalikybės palaikymą Užnemunėje.

Justinas Staugaitis - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1920-1925 m. užėmė aukštas pareigas Lietuvos Seimuose – buvo Steigiamojo Seimo bei I ir II Seimų vicepirmininkas, pirmininkas. 1926-1943 m. vadovavo Telšių vyskupijai.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. (apie 1940 m.)

F. 669, ap. 48, b. 344, l. 28

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus gubernatoriaus raštas Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriui „Sąjungos lietuvių kalbos teisėms grąžinti Romos katalikų bažnyčiose Lietuvoje“ legalizavimo klausimu. 1906-08-03

F. 378, BS, 1906 m., b. 411, l. 8

Sąjungiečiai pareiškimą apie organizacijos įsteigimą Vilniaus gubernatoriui pateikė 1906 m. rugpjūčio 1 d. Sąjungos nuostatai patvirtinti 1907 m. rugpjūčio 16 d.  Sąjunga savo veiklą pradėjo 1908 m. sausio 2 d.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vaidintojų, muzikantų, dainuotojų draugijos „Vilniaus kanklės“ pirmininko Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio raštas Vilniaus policmeisteriui, kuriame informuoja, kad draugija persikėlė į naujas patalpas – į Petro Vileišio namą Antakalnio g. 24a. 1906-10-06

F. 420, ap. 2, b. 920, l. 117v

Gabrielius Lansbergis-Žemkalnis draugiją įsteigė 1905 m. Būtent „Vilniaus kanklės“ 1906 m. lapkričio 6 d. pakvietė Vilniaus publiką į pirmosios lietuviškos operos  „Birutė“ premjerą.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

„Žiburėlio“ draugijos valdybos raštas Vilniaus gubernatoriui, kuriame prašoma leidimo surengti 1907 m. lapkričio 18 d. literatūrinį-vokalinį-muzikinį vakarą Vilniaus Treskino muzikos mokykloje. ( 1907 m. lapkričio pirma pusė)

F. 378, BS, 1907 m., b. 380a, l. 16-16v

Prašymą pasirašė valdybos pirmininkė Felicija Bortkevičienė. Vakaras buvo skirtas Vincui Kudirkai. Vilniaus gubernatorius prašymui neprieštaravo.

Ši draugija veiklą pradėjo 1893 m. ir iki 1906 m. veikė nelegaliai. Legalizuota (užregistruota) buvo 1906 m. gruodžio 7 d.  Draugija siekė šelpti besimokančius lietuvius ir lietuves.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus gubernatoriaus raštas Vilniaus policmeisteriui „Lietuvių mokslo draugijos“ legalizavimo klausimu, nurodant pranešti priimtą gubernatoriaus sprendimą Jonui Basanavičiui ir Juozui Bagdonavičiui. 1906-11-25

F. 420, ap. 2, b. 920, l. 169-169v

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Daktaro Jono Basanavičiaus raštiškas patvirtinimas, kad su Vilniaus gubernatoriaus 1906 m. lapkričio 25 d. sprendimu „Lietuvių mokslo draugijos“ legalizavimo klausimu supažindintas. 1906-12-25

F. 420, ap. 2, b. 920, l. 173

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriaus raštas Vilniaus gubernatoriui, kuriuo leidžia įregistruoti daktaro Jono Basanavičiaus ir kitų steigiamą „Lietuvių mokslo draugiją“ Vilniuje. Juodraštis. 1907-01-15

F. 378, BS, 1907 m., b. 303, l. 2

1907 m. įkurta draugija tyrinėjo lietuvių antropologiją, etnografiją, archeologiją, istoriją ir kt.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Sankt-Peterburgo Romos katalikų dvasinės akademijos studento Jurgio Matulaičio laiškas Mykolui Brenšteinui. 1897-10-30

F. 1135, ap. 6, b. 6, l. 213-213av

Laiške Jurgis Matulaitis pateikia savo samprotavimus esminiais lietuvių tautos klausimais : jos vietos tarp kitų tautų, istorinės raidos, sienų, kalbos, lietuvių ir žemaičių tapatybės.

1918 m. Jurgis Matulaitis konsekruotas vyskupu. Vilniaus vyskupiją valdė septynerius metus. 1987 m. jis buvo paskelbtas palaimintuoju ( beatifikuotas).

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Pasvalyje 1900 m. platintas atsišaukimas „Lietuviai ir lietuvaitės !” [J.Biliūnas].

F. 446, ap. 2, b. 648, l. 102b

Dėl atsišaukimo platinimo įtartas ir buvo sulaikytas Motiejus Daraškevičius.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Veiviržėnų valsčiaus ( Raseinių apskrities) lietuvių raštas Rusijos Ministrų Tarybos pirmininkui S.Vitei dėl jų prisijungimo prie “Memorandumo”. 1905-12-02

F. 378, BS, 1905 m., b. 406, l. 268-270

“Memorandumą” parėmė 261 valsčiaus gyventojas.

“Memorandumas” buvo patvirtintas Lietuvių suvažiavimo  Organizacinio komiteto 1905 m. lapkričio 2 (15) d. ir lapkričio 5 (18) d. posėdžiuose Vilniuje. Jame viešai ir legaliai reikalauta Lietuvos autonomijos. Šis “Memorandumas” 1905 m. lapkričio 9 (22) d. buvo įregistruotas Rusijos Ministrų Tarybos kanceliarijoje.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Lietuviškų leidinių cenzoriaus raštas Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijai informuojantis apie 1905 m. lapkričio 21-22 d. (gruodžio 4-5 d.) vykusį pirmą Lietuvių suvažiavimą Vilniuje (Didysis Vilniaus Seimas). 1905-12-03

F. 378, BS, 1905 m., b. 406, l. 101-102

Cenzoriaus teigimu, suvažiavime dalyvavo virš 2000 žmonių iš Lietuvos ir kitų kraštų. Jis pažymėjo, kad „partijų atstovai siekė, jog visi suvažiavimo dalyviai, nežiūrint jų skirtingų pažiūrų, susilietų į vieną visumą, kad vieningai veikti Lietuvos išsivadavimo judėjime“ ir, kad suvažiavime priimta rezoliucija „priklauso grupei žmonių, kurių įsitikinimai stovi aukščiau nei nuosaikių liberalų“.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Pirmojo Lietuvių suvažiavimo 1905 m. lapkričio 21-22 d. (gruodžio 4-5 d.) Vilniuje nutarimai. 1905 m.

F. 1469, ap. 1, b. 38, l. 5

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Telšių apskrities I-os policijos nuovados pristavo raportas Telšių ispravnikui, kuriame pranešama apie kun. Jono Eidimto, dvarininko Jono Narutavičiaus ir kitų asmenų antivyriausybinę veiklą 1905 m. Alsėdžiuose ir Alsėdžių valsčiuje. Fragmentai. 1906-01-06

F. 445, ap. 3, b. 895, l.9, 11, 12

Stanislovas Viktoras Jonas Narutavičius 1905 m. dalyvavo pirmajame Lietuvių suvažiavime Vilniuje (Didysis Vilniaus Seimas) ir revoliuciniuose įvykiuose („Alsėdžių respublika“). 1917 m. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos dalyvis. Joje skelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės etnografinėse ribose siekį.

Stanislovas Viktoras Jonas Narutavičius - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Kauno kalėjimo viršininko pavaduotojo pranešimas Kauno gubernijos žandarų valdybos viršininkui, kad politinis kalinys Stanislovas Narutavičius, Kauno gubernatoriaus nurodymu, 1906 m. vasario 12 d. paleistas.

1906 m. vasario mėn.

F. 1227, ap. 1, b. 235, l. 11v

Stanislovas Viktoras Jonas Narutavičius buvo areštuotas Kaune 1906 m. vasario 9 d.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Kauno apygardos teismo prokuroro raštas Vilniaus teismo rūmų prokurorui 1906-03-27

Rašte pranešama apie Ernesto Galvanausko ir Valentino Vaitiekūno 1905 m. lapkričio 12 d. ir gruodžio 3 d. sakytas agitacines kalbas prieš Rusijos valdžią Čypėnų valsčiaus valdyboje („Čypėnų respublika“) Panevėžio apskrityje bei per 1906 m. kovo 1 d. kratą rastus „nusikalstamus atsišaukimus“pas Ernestą Galvanauską.

 

 

F. 446, ap. 2, b. 1013, l. 3-3v

Ernestas Galvanauskas vadovavo V, VII ir VIII Lietuvos Ministrų kabinetams.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

„Sąjungos lietuvių kalbos teisėms grąžinti Romos katalikų bažnyčiose Lietuvoje“ pareiškimas Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriui apie Sąjungos valdybos narių rinkimus 1908 metams. Išrinktų valdybos narių tarpe – Donatas Malinauskas (iždininkas) ir Saliamonas Banaitis (narys-patarėjas). 1908-03-13

F. 378, BS, 1906 m., b. 411, l. 30-30v

Donatas Juozapas Malinauskas ir Saliamonas Banaitis - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus žandarų valdybos papulkininkio Kolokolovo pranešimas, kuriame pateikta turima informacija apie Mykolą Biržišką, Joną Vileišį , Steponą Kairį ir kitus asmenis, siejamus su Lietuvos socialdemokratų partijos veikla. Kopija. Fragmentai. 1909-07-15

F. 1469, ap. 1, b. 10, l. 34v-35

Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis ir Steponas Kairys - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Suvalkų gubernijos žandarų valdybos viršininko pažyma apie Kazio Griniaus (Kazimiero Grinevičiaus) politinę, visuomeninę veiklą ir skirtas bausmes. 1911-11-(05)

F. 930, ap. 1, b. 482, l. 18-18v

Kazio Griniaus vardas siejamas su kelių partijų (Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos demokratų, Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų), „Šviesos“ draugijos veikla. Jis rašė straipsnius įvairiems lietuviškiems leidiniams. 1914 m. dėl karo buvo priverstas pasitraukti į Rusiją. Į Lietuvą grįžo 1919 m.

Kazys Grinius nuo 1926 m. birželio 7 d. iki 1926 m. gruodžio 17 d. buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus gubernijos žandarų valdybos viršininko raštas Policijos departamento direktoriui, kuriame pranešama apie 1912 m. vasario 5 d. įvykusį juristų komisijos prie „ Lietuvių mokslo draugijos „ susirinkimą Jono Vileišio bute Vilniuje. Kopija. 1912-03-07

F. 1469, ap. 1, b. 13, l. 10-10v

Susirinkime dalyvavo Jonas Vileišis, Mykolas Sleževičius, Augustinas Janulaitis, Mykolas Biržiška.

Komisijos tikslas – „Lietuvos juridinių papročių rinkimas“.

Jonas Vileišis ir Mykolas Biržiška - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Mykolas Sleževičius vadovavo II, IV ir XIII Lietuvos Ministrų kabinetams. Augustinas Janulaitis – teisės istorikas, istorikas, politinis veikėjas, bendradarbiavo nelegalioje ir legalioje lietuviškoje spaudoje.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus spaudos reikalų laikinojo komiteto raštas Vilniaus teismo rūmų prokurorui, informuojantis apie komiteto sprendimą konfiskuoti laikraščio „Viltis“ Nr. 32, siūlant jo redaktorių Antaną Smetoną patraukti baudžiamojon atsakomybėn už laikraštyje paskelbtą žinutę „Bažnyčią perdirbo į cerkvę“. Juodraštis.

1913-03-29

F. 601, ap.1, b. 81, l. 2-2v

Antanas Smetona - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1919 m. balandžio 4 d.- 1920 m. birželio 19 d. ir 1926 m. gruodžio 17 d.- 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos valstybės (Respublikos) Prezidentas.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Vilniaus gubernatoriaus raštas Vilniaus laikinajam spaudos reikalų komitetui dėl žurnalo „Aušra“ (leidėjas kun. Vladas Mironas) reorganizavimo į savaitraštį. 1914-01-07

F. 601, ap. 1, b. 92, l. 1-1v.

Vladas Mironas - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

„Lietuvių globos šelpti mūsų broliams lietuviams belaisviams iš Prūsų Lietuvos“ posėdžio protokolas. Fragmentas.

1915 m. (vasario mėn.)

F. 1469, ap. 1, b. 51, l. 1v

Protokole nurodyta : „Gerb. J. Vileišis praneša, kad  J. Basanavičius „L. Globai „ paskyrė 1210 rublių“.

„Lietuvių globa šelpti mūsų broliams lietuviams belaisviams iš Prūsų Lietuvos“ steigiamasis susirinkimas įvyko 1915 m. vasario 1 d.

Jonas Vileišis ir Jonas Basanavičius - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Laikraščio „Viltis“ redaktoriaus-leidėjo Prano Dovydaičio raštas Vilniaus spaudos reikalų laikinajam komitetui dėl laikraščio „Viltis“ išleidimo laiko.

1915-03-05

F. 601, ap. 1, b. 80, l. 2

Pranas Dovydaitis - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Jono Basanavičiaus asmens kortelė Oberosto pasui gauti.

1916-05-22

F. 641, ap. 2, b. 19, l. 260-260v

Jonas Basanavičius - Lietuvos patriarchas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos     Nepriklausomybės  Akto  signataras.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Lietuvių visuomenės atstovų pareiškimas Vilniaus Romos katalikų vyskupijos administratoriui kan. K. Michalkevičiui. Dokumente reiškiamas pritarimas lietuvių veikėjų „Memorandumui“ Vokietijos reichskancleriui ir palaikomi nubausti lietuvių dvasininkai bei protestuojama „prieš lenkišką politiką Vilniaus vyskupijos bažnyčiose“. 1917-11-18

F. 694, ap. 3, b. 108, l. 72

Pareiškimą parėmė daugiau kaip 400 susirinkusių lietuvių. Jų tarpe - Jonas Basanavičius, Jonas Vailokaitis, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir kiti žymūs lietuvių veikėjai.

1917 m. gegužės pabaigoje 44 žymūs Vilniaus lenkų veikėjai įteikė Vokietijos reichskancleriui Memorandumą, kuriame įrodinėjo, jog visų politinių grupių atstovai laiko save neatsiejama lenkų tautos dalimi ir prašė Lietuvą sujungti į vieną valstybę su Lenkija. Lietuvių veikėjai į tai atsakė savo1917 m. liepos 10 d. Memorandumu Vokietijos reichskancleriui. Šiame dokumente jie sukritikavo lenkų veikėjų tvirtinimus ir gynė lietuvių teisę į savo nepriklausomą valstybę etnografinėse ribose. Memorandumą pasirašė keletas lietuvių dvasininkų, kurie buvo nubausti Vilniaus Romos katalikų vyskupijos valdžios.

Jonas Basanavičius, Jonas Vailokaitis, Aleksandras Stulginskis ir Jokūbas Šernas - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Aleksandras Stulginskis nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1926 m. birželio 7 d. ėjo Lietuvos valstybės (Respublikos) Prezidento pareigas.

AUKOJAU SAVE LIETUVAI

Pivašiūnų Romos katalikų bažnyčios klebono, kun. Alfonso Petrulio raštas Vilniaus Romos katalikų vyskupijos kapitulos vikarui dėl leidimo laikinam išvykimui „ iš parapijos ir vyskupijos“. 1918-08-20

F. 694, ap. 3, b. 1139, l. 54

Alfonsas Petrulis - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Alfonsui Petruliui leista išvykti. Pasinaudodamas šiuo leidimu, jis kartu su Antanu Smetona, Martynu Yču dalyvavo lietuvių konferencijoje Lozanoje, aplankė Popiežiaus nuncijų Miunchene ir perdavė prašymą Popiežiui pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

Lt En