Galerijos
Albumai
„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

PRATARMĖ

Pastaruoju metu žodžių junginys „legendinė asmenybė“ yra taip dažnai valkiojamas reklamos ar viešųjų ryšių tikslais, kad baigia prarasti prasmę ir daugelio yra priimamas su nemenka ironija. Rimas Burokas yra viena iš asmenybių, kurias galima vadinti legendinėmis, visiškai nesibaiminant, kad kam nors dėl tokio apibūdinimo kils kokių nors pašalinių minčių. Legendos apie sovietines gyvenimo normas ignoravusį poetą-klajūną sklido ne vieną dešimtmetį, kaip ir iš lūpų į lūpas perduodami, kartais laisvai interpretuojami ar net begėdiškai iškraipomi jo eilėraščių posmai.

Rimas (oficialus vardas dokumentuose buvo Raimundas, tačiau ir jo artimieji ir jis pats save nuo mažens vadindavo Rimu) Burokas gimė 1953 m. balandžio 21 d. Alytuje. 1972 m., besimokydamas vyresnėse Alytaus 2-osios vidurinės mokyklos klasėse, pirmą kartą pateko į Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos akiratį. Kaip vienas ryškiausių hipių judėjimo aktyvistų Alytaus mieste, jis buvo „profilaktiškai auklėjamas“ saugumo darbuotojų, tačiau tokios „priemonės“ kūrybingo, į literatūrą pasinėrusio jaunuolio nė kiek neišgąsdino. Jis ne tik neatsisakė savo „klaidingų pažiūrų“, bet ir, kaip rašoma saugumiečių pranešimuose, „pradėjo burti aplink save bendraminčius“.

Po ne vienam karinės tarnybos sovietų armijoje vengusiam tų laikų jaunuoliui įprastos „komandiruotės“ psichiatrinėje ligoninėje, klajonių po įvairius Sovietų Sąjungos miestus bei kraštus, R. Burokas apie 1974‒1975 m. atvyko į Vilnių ir sėkmingai įsiliejęs į bohemišką sostinės gyvenimą, greitai įgijo autoritetą tarp neformalaus jaunimo. Nei kūryboje, nei bendraminčių diskusijose nereikšdavęs nepasitenkinimo egzistavusia santvarka, bet ignoruodamas tuometes gyvenimo normas, įtakodamas kitus jaunuolius bei „vesdamas juos iš kelio“, jis tapo didele problema komunistinės moralės sergėtojams bei sovietinių represinių struktūrų pareigūnams.

Laisvūniškas gyvenimas poetui kainavo brangiai. 1977 m. vasarą atleistas iš pakuotojo pareigų Respublikinėje knygų bazėje jis nebegalėjo rasti jokio kito darbo. Susidarė uždaras ratas: bandant įsidarbinti būdavo reikalaujama pateikti gyvenamosios vietos registraciją liudijusius dokumentus, bandant registruoti gyvenamąją vietą ‒ reikalauta dokumentų „iš darbovietės“. Nuo 1978 m. prasidėjo nuolatiniai milicijos sulaikymai bei grėsmingi įspėjimai dėl būtinybės keisti gyvenimo būdą. 1979 m. gruodžio mėnesį R. Burokas buvo suimtas ir įkalintas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 1 (Lukiškių kalėjime), o 1980 m. vasario 27 d. nuteistas pagal Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 240 straipsnio pirmąją dalį „už sistemingą valkatavimą“ vienerių metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Bausmę atliko Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos darbų kolonijoje Nr. 15 (Pravieniškėse). 1980 m. rugpjūčio 10 d. R. Burokas mirė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinėje ligoninėje (Vilniuje) iki bausmės atlikimo laiko pabaigos likus mažiau nei trims mėnesiams. Kalinio asmens byloje išlikę medicinos darbuotojų įrašai byloja, kad mirties priežastis ‒ staigiai prasidėjęs plaučių uždegimas ir dėl šio uždegimo susidaręs plaučių bei širdies nepakankamumas.

Nelengvas buvo ir Rimo Buroko literatūrinio palikimo kelias. Pirmi bandymai 1981‒1982 m. įtraukti keletą jo eilėraščių į jaunųjų autorių kūrybos almanachą pasibaigė skandalu. Pirmą kartą keli eilėraščiai išspausdinti 1988 m. savilaidos mėnraščio „Sietynas“ antrame numeryje, o pirmą kartą oficialiai R. Buroko eilės buvo paskelbtos tik 1989 m. pradžioje, žurnale „Jaunimo gretos“.

1992 m. išleista pirmoji nedidelė Rimo Buroko poezijos knyga „39 eilėraščiai“.

„Rimo Buroko likimas žymi kelią visos generacijos, subrendusios istorijos prietemose, bet nepanūdusios derėtis su rutina, ‒ rašė poetas, publicistas Liudvikas Jakimavičius, mėnraštyje „Sietynas“ pristatydamas R. Buroko kūrybą. ‒ Raišioti prie lovų durnanamiuose, paragavę kalėjimo druskos, tampyti po saugumo ir milicijos poskyrius, mušti ir niekinti, jie išsaugojo savo poezijai tyrą ir skaidrią dvasią, apimtą elegiško liūdesio, be kristalo pagiežos ir neapykantos“.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimo Buroko eilėraščio rankraštis.

[1975‒1979 m.] Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Susipažinus su nepublikuotais R. Buroko eilėraščiais, iš karto aišku, kad prieš mus ‒ neeilinis talentas.“

Donaldas Kajokas

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas.

[1975‒1979 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

Oficialus poeto vardas ‒ Raimundas, tačiau nuo mažens ir artimieji, ir jis pats save vadindavo Rimu.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Alytaus r. poskyrio pažymų ir pranešimų, kuriuose yra informacijos apie Rimą Buroką, ištraukos.

1972‒1973 m.

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

LYA, f. K-11, ap. 1, b. 156, l. 12, 31; b. 157, l. 10.

Dokumentuose devyniolikmetis R. Burokas vadinamas „pagrindiniu „hipių“ mėgdžiotoju Alytaus m.“, kuris po „profilaktinio pobūdžio“ pokalbių su KGB pareigūnais ne tik neatsisakė savo pažiūrų, bet ir „pradėjo grupuoti aplink save bendraminčius“.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas

Palanga. 1976 m.

Vytauto Balčyčio fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Iš lietuviškųjų naujosios bangos lyderių, aišku, buvo Rimas Burokas, kalėjime miręs poetas, kuris mums buvo tam tikras romantizmo ir drąsos pavyzdys, kaip galima nesitaikstyt su sistema...“

Vytautas V. Landsbergis

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas.

Vilnius. [1977‒1979 m.] Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimas [Burokas] buvo legenda, tokius žmones norisi mėgdžioti. Apie jį sklandė daug įvairiausių pasakojimų, kartais stulbinamai paikų, bet atitikusių to laiko ‒ mūsų laiko dvasią.“

Rimas Morkūnas

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimo Buroko eilėraščio rankraštis.

[1975‒1979 m.] Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimas nebuvo poezijos amatininkas, jis buvo poezijos tikintysis. Poezija buvo jo kelias, tiesa ir gyvenimas.“

Kęstutis Navakas

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas.

Vilnius. 1978 m.

Vytauto Balčyčio fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„[R. Burokas] į tikrą hipį net nebuvo panašus. Su savo skrybėle ir ilgu lietpalčiu veikiau būtų tikęs A. Modiglianio laikų Monparnase“.

Viljama Sudikienė

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas.

Vilnius. 1977 m.

Vytauto Balčyčio fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimas spinduliavo kažkokį vidinį žavesį, eleganciją, patikdavusią vyresniems žmonėms, turbūt imponuodavo jo apsiskaitymas ir skonis.“

Kęstutis Subačius

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Paskutiniai įrašai Raimundo (Rimo) Buroko darbo knygelėje.

1975‒1977 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. V-145/40, ap. 1, b. 1263, l. 107-1.

„Iš ko gyveni, kuo gyveni, kur dirbi?“ – trys siaubą keliantys klausimai lydėjo Rimą mažne visą gyvenimą. Į visus juos atsakydamas, tai droviai, tai išdidžiai, tai piktai ‒ „Poetas“, ‒ Rimas taip ir mirė neišvydęs nė vienos savo eilėraščių publikacijos.“

Edmundas Kelmickas

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas su draugais.

Iš kairės: 1. Rimas Burokas, 2. Silvija Vilytė, 3. Gediminas Vilys. Vilnius. [1975‒1979 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Dabar atrodo, kad tuomet buvo tik amžina vasara ir ruduo. (...) Silva, Rimas, Gedas prinešdavo krūvas gėlių. Ne, ne puokščių. Gėlių būdavo pilna vonia.“

Aldona Dapkutė

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas ir Silvija Vilytė-Burokienė.

Vilnius. [1976 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Ypač pirmą kartą [išvydus, pamačius] tai buvo grožybių grožybė, hipių pora ‒ jisai [Rimas Burokas] ir Silvija Burokienė.“

Romualdas Trachimas

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas ir Silvija Vilytė-Burokienė.

Vilnius. [1978 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Glausdavomės pas draugus, kartais tekdavo nakvoti laiptinėse, palėpėse, rūsiuose.“

Silvija Kurienė (buvusi poeto žmona)

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimo Buroko eilėraščio rankraštis.

[1975‒1979 m.] Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimas savo visu gyvenimu buvo poetas. Manau, kad ta sovietų valdžia nebuvo tokia durna. Negalima sakyti, kad Rimas Burokas buvo kažkoks disidentas ar didelis antitarybininkas, bet pati jo laikysena sovietų valdžiai atrodė ne ką mažiau pavojinga negu tikrųjų disidentų veikla.“

Antanas A. Jonynas

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas ir Silvija Vilytė-Burokienė.

[1975‒1979 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimas žmonėse įžiūrėdavo tai, kas juose gražiausia.“

Silvija Kurienė (buvusi poeto žmona)

„Apie visus žmones, net ir tuos, kuriuos kaltina dėl savo nesėkmių, [R. Burokas] kalba gražiai, pagarbiai, charakterizuodamas juos tik iš geros pusės.“

Iš R. Buroko teisminės psichiatrinės ekspertizės akto

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas ir Silvija Vilytė-Burokienė.

Vilnius. 1978 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Susidarė uždaras ratas: Rimo nepriėmė į darbą, nes priimant į darbą reikalaudavo gyvenamosios vietos registracijos, gyvenamosios vietos neregistravo, kadangi registruojant gyvenamąją buvo privaloma pateikti pažymą iš darbovietės.“

Silvija Kurienė (buvusi poeto žmona)

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas ir Silvija Vilytė-Burokienė.

Vilnius. 1978 m.

Vytauto Balčyčio fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimui ne kartą teko patirti milicijos ir čekistų persekiojimą, bet, nepaisant to, jis buvo aukščiau už juos. Jis nevaidino herojaus ir nebuvo priešiškai nusiteikęs valdžios atžvilgiu. Jis tiesiog ėjo savo keliu ir niekas negalėjo jo priversti pamilti netikrų sovietinių vertybių, kurias taip sėkmingai pavyko įskiepyti visiems kitiems.“

Viljamas Šulcas (Latvija).

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Vilniaus m. vidaus reikalų skyriaus nutarimas paskirti Raimundui (Rimui) Burokui kardomąją priemonę suėmimą „už sistemingą valkatavimą“.

1979 m. gruodžio 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. V-145/40, ap. 1, b. 1263, l. 1.

Vadinamojo „visuomenei naudingo“ darbo būtinybė, privaloma gyvenamosios vietos registracija leido totalitarinei sistemai traukti baudžiamojon atsakomybėn „už parazitinį egzistavimą“, „veltėdžiavimą“ ar „valkatavimą“ (tuomečio jaunimo žargonu ‒ „už bangladešą“) net ir jokios nusikalstamos veikos nepadariusius asmenis.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas su draugais.

R. Burokas pirmoje eilėje antras iš kairės. Ryga. 1979 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimas Burokas tapo Lietuvos klajūnų „brendiniu“ ženklu didžiuosiuose miestuose – Maskvoje, Peterburge. Tarp ilgaplaukių šiuose miestuose buvo nesunku rasti žmonių, kurie jį pažinojo ar bent jau buvo apie jį girdėję.“

Edmondas Kelmickas

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas su draugais.

Iš kairės: 1. Edmondas Kelmickas, 2. Petras Rakauskas, 3. Rimas Burokas. Vilnius. 1977 m.

Vytauto Balčyčio fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimas Burokas su draugais.

Iš kairės: 1. Rimas Burokas, 2. Igoris Jeropkinas, 3. Tomas Čepaitis. Vilnius. 1978 m.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimas Burokas turėjo drąsos gyventi taip, kaip nori. Pats kūrė savo gyvenimo stilių. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje tai buvo stulbinantis įvykis, kurį dabar galėtumėme moderniau ir banaliau pavadinti perfomansu ar akcija.“

Vytautas Rubavičius

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Raimundo (Rimo) Buroko kalinio asmens bylos viršelis.

1979‒1980 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-145/40, ap. 1, b. 1263, viršelis.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Raimundo (Rimo) Buroko pirštų antspaudai.

1979 m. gruodžio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-145/40, ap. 1, b. 1263, l. 4

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimo Buroko eilėraščio rankraštis.

[1975‒1979 m.] Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimo Buroko eilėraščiai, mano supratimu, nenusipelnė užmaršties. Ne vien dėl jų skaudumo, bet ir dėl autentiškos kūrybos blykstelėjimų.“

Vytautas Skripka

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 1 (dabar ‒ Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) koridorius.

Vilnius. 1950 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-145/27, ap. 1, b. 109, l. 27.

Kalėjime Nr. 1 po sulaikymo 1979 m. gruodžio 10 d. buvo kalinamas Rimas Burokas.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 1 medicinos darbuotojo įrašas ligos istorijoje apie tai, kad kalinys Raimundas (Rimas) Burokas „savarankiškai atėjo“ į medicinos kabinetą ir pranešė, kad devynias dienas nevalgo.

1979 m. gruodžio 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-145/40, ap. 1, b. 1263, l. 49 atv.

Paraštėje nurodyta, kad R. Buroko svoris tik 54 kg, kituose bylos dokumentuose yra duomenų, kad ūgis „aukštesnis nei 171 cm“. Įrašas leidžia daryti prielaidą, kad R. Burokas buvo paskelbęs bado streiką.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 1 medicinos darbuotojo įrašas ligos istorijoje apie tai, kad kalinys Raimundas (Rimas) Burokas prašo jį pervesti į bendrąją kamerą ir tikina, kad tada pradės valgyti.

1979 m. gruodžio 25 d.

Originalas. Dokumento fragmentas rusų kalba.

LYA, f. V-145/27, ap. 1, b. Nr. 109, l. 50 atv.

Lengviau būtų suprasti atvirkštinį prašymą ‒ perkelti iš bendrosios kameros į vienutę, kadangi kalėti vienoje kameroje kartu su kriminaliniais nusikaltėliais poetui neturėjo būti paprasta. Kodėl jis taip drastiškai reikalavo perkėlimo į bendrą kamerą lieka mįsle.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Raimundas (Rimas) Burokas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 1.

Vilnius. 1979 m. gruodžio 10 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-145/40, ap. 1, b. 1263, l. 107-3.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Raimundo (Rimo) Buroko teisminės psichiatrinės ekspertizės aktas, sudarytas Lietuvos SSR Respublikinės Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės Teisminės psichiatrinės komisijos.

1980 m. sausio 31 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. V-145/40, ap. 1, b. 1263, l. 20‒24.

Teisminė psichiatrinė komisija nusprendė, kad R. Burokas psichine liga neserga, yra pakaltinamas ir gali stoti prieš teismą.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo nuosprendis nuteisti Raimundą (Rimą) Buroką, pagal Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 240 straipsnio 1 dalį, vienerių metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

1980 m. vasario 27 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. V-145/40, ap. 1, b. 1263, l. 7‒8.

Liudininkų tvirtinimu, išeinant iš teismo salės, vienas netoliese stovėjęs milicijos pareigūnas pro dantis iškošė: „Nesidžiaukite, kad mažai gavo, jis vis tiek iš ten neišeis.“

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Kalinio Raimundo (Rimo) Buroko įskaitos kortelė, užvesta Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 1.

1979–1980 m.

Originalas. Dokumentas rusų  kalba.

LYA, f. V-135, ap. 17, kartoteka Nr. 4, kortelė Nr. 25776.

Kortelėje nurodyta, kad 1980 m. kovo 14 d. įsigaliojus Vilniaus m. Spalio r. liaudies teismo nuosprendžiui,  R. Burokas 1980 m. kovo 28 d. atvyko  į Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos darbų koloniją Nr. 15 (Pravieniškės), o 1980 m. birželio 4 d. pervežtas į Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinę ligoninę (Vilnius).

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija.

Kaišiadorių rajonas. 2017 m.

Fotonuotrauka.

Šaltinis: https://www.alfa.lt/straipsnis/50234723/is-par eigu-atleistas-pravieniskiu-atvirosios-kolonijos-direktor iaus-pavaduotojas

Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos darbų kolonija Nr. 15, kurioje Rimas Burokas po nuosprendžio paskelbimo buvo kalinamas nuo 1980 m. kovo 28 d. iki 1980 m. birželio 4 d.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Raimundo (Rimo) Buroko ligos istorijos, vestos Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinėje ligoninėje, ištrauka.

Ne anksčiau kaip 1980 m. rugpjūčio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-145/40, ap. 1, b. 1263, l. 71.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 1 (dabar ‒ Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) 4 korpusas.

Vilnius. 1950 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-145/27, ap. 1, b. 109, l. 40.

Šiame pastate 1979‒1980 m. veikė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinė ligoninė.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 1 (dabar ‒ Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) 4 korpuso vaizdas iš Kalėjimo gatvės (dabar – Lukiškių skersgatvis).

Vilnius. 1950 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-145/27, ap. 1, b. 109, l. 40.

Šiame pastate 1979‒1980 m. veikė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinė ligoninė.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Vienas paskutinių Rimo Buroko eilėraščių rankraščių –sveikinimas Ašarai Bendinskaitei-Žukauskienei gimimo dienos proga, rašytas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinėje ligoninėje.

1980 m. liepos 24 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„Rimo Buroko likimas žymi kelią visos generacijos, subrendusios istorijos prietemose, bet nepanūdusios derėtis su rutina. (...) Raišioti prie lovų durnanamiuose, paragavę kalėjimo druskos, tampyti po saugumo ir milicijos poskyrius, mušti ir niekinti, jie išsaugojo savo poezijai tyrą ir skaidrią dvasią, apimtą elegiško liūdesio, be kristalo pagiežos ir neapykantos“.

Liudvikas Jakimavičius

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Įrašai Raimundo (Rimo) Buroko ligos istorijoje apie jo sveikatos būklę, daryti Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinėje ligoninėje.

1980 m. liepos –  rugpjūčio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-145/27, ap. 1, b. 109, l. 82 atv.

1980 m. liepos 31 d. įraše nurodyta, kad ligonio būklė patenkinama, jokios informacijos apie kosulį ar sunkų kvėpavimą nėra. 1980 m. rugpjūčio 4 d. įraše pažymėta, kad ligonio būklė sunki, sunkiai kvėpuoja, kosti, jaučia stiprų krūtinės skausmą. Būklei taip ir nepagerėjus 1980 m. rugpjūčio 10 d. R. Burokas mirė.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Kalinio Raimundo (Rimo) Buroko palaidojimo aktas, sudarytas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinės ligoninės komisijos.

1980 m. rugpjūčio 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-145/27, ap. 1, b. 109, l. 13.

Akte nurodyta,  kad R. Burokas buvo palaidotas Vilniaus Rokantiškių bevardėse kapinėse.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Rimo Buroko kapas. Vilniaus Rokantiškių kapinės, neatpažintų asmenų palaidojimo kalnelis.

2017 m. lapkričio 1 d.

Vaidoto Jakubonio fotonuotrauka.

Asmeninis Vaidoto Jakubonio archyvas.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Nelegaliai leisto kultūrinio mėnraščio „Sietynas“ antro numerio, kuriame pirmą kartą buvo publikuoti Rimo Buroko eilėraščiai, viršelis ir poeto, publicisto Liudviko Jakimavičiaus įžanginis žodis.

1988 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Pirmoji oficiali Rimo Buroko eilėraščių publikacija žurnale „Jaunimo gretos“ Nr. 1.

1989 m. sausio mėn.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

Eilėraščiai buvo publikuoti  žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijos Kultūros skyriaus vedėjo, poeto Valdo Daškevičiaus dėka. Įžanginį žodį parašė  R. Buroko bičiulis, poetas Edmondas Kelmickas.

„ATĖJAU Į ŽEMĘ SAPNUI...“ (LYA)

Pirmosios Rimo Buroko eilėraščių knygos „39 eilėraščiai“, išleistos Vaidoto Oškinio leidyklos Kaune, viršelis.

1992 m.

Fotonuotrauka.

Lt En