Parodos
Albumai
ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Pratarmė

Prieš 100 metų – 1919 m. sausio 10 d. – Vilniuje mirė Antanas Vivulskis (g. 1877 m.) – žinomas architektas ir skulptorius, kūręs Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų fonduose sukaupta nemažai dokumentų apie šią iškilią asmenybę. Šios parodos tikslas yra remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais apžvelgti svarbiausius A. Vivulskio gyvenimo ir kūrybos aspektus, ir prisiminti bei pagerbti šio talentingo ir tauraus žmogaus atmintį.

Parodoje eksponuojami dokumentai sąlyginai suskirstyti į penkis potemius.

Pirmajam potemiui priklauso Vivulskių giminės istoriją ir menininko biografiją nušviečiantys dokumentai. Tai unikalių dokumentų originalai: 1774 m. Vilniaus pilies teismo aktų knyga, kurioje pirmą kartą minima bajorų Vivulskių giminė; Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo nutarimas dėl šios giminės bajoriškos kilmės patvirtinimo, genealoginis medis su spalvotu herbu „Prus III“; 1916 m. Vilniaus miesto milicijos komendanto pažyma, patvirtinanti architekto A. Vivulskio asmens duomenis, jo tapatybės registracijos kortelė su nuotraukos negatyvu; A. Vivulskio tėvų santuokos, jo krikšto ir mirties metrikų skaitmeninės kopijos.

Kitų keturių ekspozicijos potemių dokumentai atspindi A. Vivulskio kūrybos paveldą Lietuvoje. Jie skirti Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčiai, Trijų Kryžių paminklui, Tado Kosciuškos paminklinei lentai Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, Šiluvos koplyčiai. Parodoje pateikti šių objektų originalūs eskiziniai piešiniai, projektai, brėžiniai, situaciniai planai; taip pat pranešimai ir ataskaitos civilinėms bei bažnytinėms įstaigoms; Vilniaus miesto planai; amžininkų dienoraščių ir to laikmečio laikraščių straipsnių iškarpos bei kt.

Ekspozicijai dokumentai atrinkti iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus ir Kauno Romos katalikų vyskupijų dvasinių konsistorijų, kaizerinės Vokietijos valdžios įstaigų Lietuvoje ir kitų fondų. Dokumentai rašyti lenkų, rusų, vokiečių ir lietuvių kalbomis. Kiekvienam eksponatui sudaryta išsami anotacija lietuvių kalba. Ekspoziciją papildo LVIA saugomos XX a. pr. nuotraukos, piešiniai, atvirukai, atvirlaiškiai, vizitinės kortelės, carinės Rusijos pinigų banknotai ir obligacijos.

Menininkas, gavęs puikų europinį išsilavinimą išgarsėjo kaip monumentalios architektūros objektų autorius bei monolitinio gelžbetonio statybos Lietuvoje pradininkas. Didelę įtaką A. Vivulskio kūrybai darė įžymaus katalonų architekto Antonijaus Gaudžio (Antoni Gaudi) idėjos, todėl Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia dėl savo architektūrinio stiliaus ir monumentalumo kartais lyginama su garsiąja Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) katedra. Naujamiesčio rajone gyvenę senieji vilniečiai dar atsimena Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, kurioje jie priėmė komuniją, krikšto ar santuokos sakramentus.

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir jos kūrėjo likimas buvo tragiškas. Sovietinės valdžios nurodymu 1962 m. A. Vivulskio palaikai buvo iškelti iš bažnyčios ir perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse. Bažnyčia buvo nugriauta, o ant jos pamatų pastatyti Statybininkų kultūros rūmai.

Parodos kuratorė:

Neringa Češkevičiūtė

Rengėjas:

Parodos partneris:

Parodos rengimą dalinai finansavo:

 

 

        

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Antano Vivulskio prašymas Vilniaus diecezijos administratoriui dėl Tado Kosciuškos paminklinės lentos įmūrijimo Šv. Jonų bažnyčios sienoje.

„Norėdamas pagerbti Lietuvoje gimusio Tado Kosciuškos mirties šimtąsias metines, sukūriau tai progai paminklinę lentą, kurią norėčiau įmūryti Šv. Jonų bažnyčios sienoje. Dėl to prašau Jūsų Ekscelencijos leidimo įmūryti šią lentą bažnyčioje ir savo sutikimą pranešti Šv. Jonų bažnyčios klebonui. Kitoje pusėje pridedu minimos lentos eskizinį piešinį. Su gilia pagarba – A. Vivulskis“.

1917 m. spalio 1 d. Lenkų k., 22x28,5.

 

LVIA, f. 604, ap. 1, b. 6348, l. 25.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Tado Kosciuškos paminklinės lentos eskizinis piešinys.

Antanas Vivulskis sukilimo vadą pavaizdavo su vėliava rankoje. Kita ranka jis rodo į užrašą „Už tautų laisvę ir nepriklausomybę“ (Za wolność i swobodę ludów). Lentos viršuje – skydas su Lietuvos ir Lenkijos herbais, apačioje ištiesinti dalgiai – sukilime dalyvavusių valstiečių ginklai.

1917 m. spalio 1 d. Lenkų k., 22x28,5.

 

LVIA, f. 604, ap. 1, b. 6348, l. 25v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios planas, kuriame pažymėta Tado Kosciuškos paminklinės lentos įmūrijimo vieta.

Sudarytojas Vladislovas Zahorskis.

XX a. I pus. Lenkų k., 20,5x25,5.

 

LVIA, f. 1135, ap. 8, b. 10, l. 48.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia.

Iš Juozapo Čechavičiaus „Vilniaus albumo“.

[1870 m.]. Lenkų k., 21x29.

 

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 505, l. 5.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios fasadas.

Fot. Juozapas Čechavičius.

Apačioje nežinomo asmens užrašyta: „Nasza kolebka. Souvenir gloriana Pax“.

Iš Mykolo Eustachijaus Brenšteino asmeninio archyvo.

Lenkų k., 11x17.

 

LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 182, l. 1.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia.

Fot. Aleksandras Slendzinskis.

Iš Vladislovo Zahorskio asmeninio archyvo.

XIX a. pab. Lenkų k., 12x17,5.

 

LVIA, f. 1135, ap. 8, b. 52, l. 27.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Ištrauka iš inžinieriaus Aleksandro Škleniko dienoraščio apie Tado Kosciuškos paminklinės lentos atidengimą Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje.

„Prieš 11 val. Šv. Jonų bažnyčioje buvo daug šventiškai apsirengusių žmonių, bažnyčios vidus išpuoštas žaliomis girliandomis, šoninės durys užrakintos, įeiti galima tik pro pagrindines duris. Dvi panelės prie įėjimo į bažnyčią nemokamai prisega tautinius kaspinus tiems, kurie jų neturi, todėl šį tautinį ženklą turi visi, net bažnyčioje esantys vokiečių kariai. Didžiausia spūstis prie sienos priešais šoninį įėjimą: čia buvo įmūryta paminklinė lenta, sukurta skulptoriaus Vivulskio, kurį Vilniuje užsiėmusį Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statymu užklupo karas; bareljefas pagamintas iš betoninės masės, kuris vėliau, po kelerių metų bus išlietas iš bronzos. Mišias laikė liturginiais drabužiais pasipuošęs kunigas Michalkevičius su padėjėjais. Dainavo choro „Liutnia“ giedoriai, kuriems talkino mėgėjai. Keletas elgetaujančių vienuolių rinko aukas Kosciuškos paminklui. Po mišių – be pamokslo – paminklinė lenta buvo pašventinta ir suskambėjo himnas „Dieve! Šlovink Lenkiją“ (Boże! Coś Polskę)“.

1917 m. spalio 14 d. Lenkų k., 35x21,5.

 

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 37, l. 100v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Kauno gubernatoriaus leidimas Telšių (Žemaičių) Romos katalikų vyskupijos dvasinei konsistorijai Šiluvoje (Raseinių apsk.) statyti naują mūrinę koplyčią.

1911 m. birželio 11 d. Rusų k., 19x21,5.

 

LVIA, f. 669, ap. 3, b. 3072, l. 37-37v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Atlaidų metu platintas Šiluvos koplyčios atvirukas.

Priekinėje pusėje pavaizduotas koplyčios pagrindinis fasadas ir koplyčios altorius su Švč. Mergelės statula. Apačioje užrašai: „Šidlavos koplyčia“ ir „Koplyčios altorius, pastatytas ant to akmens, ant kurio įvyko apsireiškimas“.

Verstinėje pusėje dviejų maldų tekstai: „Maldelė prie stebūklingos Švenčiausios Panos Marijos, esančių visokiose ligose ir sopuliuose“ ir „Malda Šv. Bernardo prie Švenč. Panos Marijos“.

Iš Mykolo Eustachijaus Brenšteino asmeninio archyvo.

1925 m. liepos 20 d. Lietuvių k., 12,5x9.

 

LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 78, l. 4-4v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Ištekėjusi lietuvė su tautiniais drabužiais ir maldaknyge rankose.

Atvirlaiškis. Išleido Antanas Žmuidzinavičius.

[XX a.]. Lietuvių k., 24,5x34.

 

LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 35, l. 118.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

„Į bažnyčią“ – šventiškai pasipuošusi, maldaknygę, rožinį ir gėles rankose laikanti žemaitė.

Atvirlaiškis. Išleido Teodoras Pientka (Teodor Piętka) Vroclave (Breslau 2), knygynas „Lietuva“ Vilniuje.

[XX a. pr.]. Lietuvių k., 9x14.

 

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 470, l. 25.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Žemaitis su vaikais ir anūkais.

Atvirlaiškis. Išleido Atelier P[aulina] Mongird[aitė].

[XX a.]. Lenkų ir lietuvių k., 14x9.

 

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 470, l. 39.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Šiluvos bažnyčios klebono kun. Pauliaus Katelos pranešimas Kauno metropolijos Bažnyčios turtų valdymo tarybai dėl leidimo išdekoruoti Šiluvos koplyčios vidų

sulig architekto Antano Vivulskio planu:

a) padaryti 36 angelų figūras ir jas pritvirtinti prie sienų; b) padaryti ant piliorų kapitelius, c) ant sienų nutapyti didelius keturis paveikslus, d) spalvotai nudažyti sienas. Šiems darbams atlikti prašoma 60 000 litų“.

1930 m. gruodžio 4 d. Lietuvių k., 39x33.

 

LVIA, f. 1671, ap. 8, b. 190, l. 41-42.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (3 dalis)

Ištrauka iš Kauno arkivyskupijos Šiluvos dekanato Šiluvos parapijinės bažnyčios inventoriaus apie mūrinės koplyčios statybos istoriją.

1930 m. gruodžio 31 d. Lietuvių k., 40x33.

 

LVIA, f. 1671, ap. 8, b. 314, l. 1, 8v.

Lt En