Galerijos
Albumai
ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Pratarmė

Prieš 100 metų – 1919 m. sausio 10 d. – Vilniuje mirė Antanas Vivulskis (g. 1877 m.) – žinomas architektas ir skulptorius, kūręs Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų fonduose sukaupta nemažai dokumentų apie šią iškilią asmenybę. Šios parodos tikslas yra remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais apžvelgti svarbiausius A. Vivulskio gyvenimo ir kūrybos aspektus, ir prisiminti bei pagerbti šio talentingo ir tauraus žmogaus atmintį.

Parodoje eksponuojami dokumentai sąlyginai suskirstyti į penkis potemius.

Pirmajam potemiui priklauso Vivulskių giminės istoriją ir menininko biografiją nušviečiantys dokumentai. Tai unikalių dokumentų originalai: 1774 m. Vilniaus pilies teismo aktų knyga, kurioje pirmą kartą minima bajorų Vivulskių giminė; Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo nutarimas dėl šios giminės bajoriškos kilmės patvirtinimo, genealoginis medis su spalvotu herbu „Prus III“; 1916 m. Vilniaus miesto milicijos komendanto pažyma, patvirtinanti architekto A. Vivulskio asmens duomenis, jo tapatybės registracijos kortelė su nuotraukos negatyvu; A. Vivulskio tėvų santuokos, jo krikšto ir mirties metrikų skaitmeninės kopijos.

Kitų keturių ekspozicijos potemių dokumentai atspindi A. Vivulskio kūrybos paveldą Lietuvoje. Jie skirti Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčiai, Trijų Kryžių paminklui, Tado Kosciuškos paminklinei lentai Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, Šiluvos koplyčiai. Parodoje pateikti šių objektų originalūs eskiziniai piešiniai, projektai, brėžiniai, situaciniai planai; taip pat pranešimai ir ataskaitos civilinėms bei bažnytinėms įstaigoms; Vilniaus miesto planai; amžininkų dienoraščių ir to laikmečio laikraščių straipsnių iškarpos bei kt.

Ekspozicijai dokumentai atrinkti iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus ir Kauno Romos katalikų vyskupijų dvasinių konsistorijų, kaizerinės Vokietijos valdžios įstaigų Lietuvoje ir kitų fondų. Dokumentai rašyti lenkų, rusų, vokiečių ir lietuvių kalbomis. Kiekvienam eksponatui sudaryta išsami anotacija lietuvių kalba. Ekspoziciją papildo LVIA saugomos XX a. pr. nuotraukos, piešiniai, atvirukai, atvirlaiškiai, vizitinės kortelės, carinės Rusijos pinigų banknotai ir obligacijos.

Menininkas, gavęs puikų europinį išsilavinimą išgarsėjo kaip monumentalios architektūros objektų autorius bei monolitinio gelžbetonio statybos Lietuvoje pradininkas. Didelę įtaką A. Vivulskio kūrybai darė įžymaus katalonų architekto Antonijaus Gaudžio (Antoni Gaudi) idėjos, todėl Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia dėl savo architektūrinio stiliaus ir monumentalumo kartais lyginama su garsiąja Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) katedra. Naujamiesčio rajone gyvenę senieji vilniečiai dar atsimena Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, kurioje jie priėmė komuniją, krikšto ar santuokos sakramentus.

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir jos kūrėjo likimas buvo tragiškas. Sovietinės valdžios nurodymu 1962 m. A. Vivulskio palaikai buvo iškelti iš bažnyčios ir perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse. Bažnyčia buvo nugriauta, o ant jos pamatų pastatyti Statybininkų kultūros rūmai.

Parodos kuratorė:

Neringa Češkevičiūtė

Rengėjas:

Parodos partneris:

Parodos rengimą dalinai finansavo:

 

 

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

1774 m. birželio 27 d. Tarpiškių dvaro (Vilniaus vaivad.) pardavimo akto patvirtinimas Vilniaus pavieto pilies teismo tvirtinamųjų aktų knygoje.

1734 m. balandžio 23 d. Mozyriaus taurininkas Kazimieras Bieliavskis už 16 000 lenkiškų auksinų parduoda dvarą su visais pastatais, valdiniais, žemės ir miško sklypais, upėmis ir ežerais Jo Karališkosios Didenybės leitenantui Mykolui Vivulskiui.

Lenkų k., 41x35.

 

LVIA, f. 21, ap. 1, b. 132, l. 268-268v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vivulskių giminės kilmės istorija ir genealogija (herbas „Prus III“).

1897 m. spalio 23 d. Rusų k., 98x63.

 

LVIA, f. 391, ap. 7, b. 1744, l. 110.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Bajorų Antano Vivulskio ir Adelės Karpuškaitės santuokos akto įrašas.

1875 m. spalio 14 d. Naujosios Žagarės parapijinėje bažnyčioje susituokė titulinis patarėjas Antanas Vivulskis 33 metų amžiaus su bajoraite Adele Karpuškaite 18 metų amžiaus.

Jaunojo tėvai – bajorai Stanislovas ir Julijona Daškevičiūtė Vivulskiai.

Jaunosios tėvai – bajorai Konstantinas ir Marija Aleksandrovičiūtė Karpuškos.

1875 m. spalio 14 d. Rusų k., 51x38.

 

LVIA, f. 669, ap. 12, b. 32, l. 24-24v., §43.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Antano Vivulskio krikšto akto įrašas.

1877 m. liepos 3 d. Naujosios Žagarės parapijinėje bažnyčioje pakrikštytas Antano Vivulskio ir Adelės Karpuškaitės sūnus Antanas, gimęs 1877 m. vasario 7 d. Vologdos gubernijos Totmos mieste.

Krikšto tėvai – Naujosios Žagarės bažnyčios klebonas kun. Kazimieras Aleksandravičius ir bajoraitė Aleksandra Karpuškaitė.

1877 m. liepos 3 d. Rusų k., 48x38,5.

 

LVIA, f. 669, ap. 12, b. 37, l. 51v., §86.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

1916 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto milicijos komendanto pažyma, patvirtinanti Antano Vivulskio asmens duomenis.

A. Vivulskis gyveno Vilniuje, Pohuliankos g. 37 (dab. J. Basanavičiaus g.).

Vokiečių k., 22x18.

 

LVIA, f. 641, ap. 2, b. 73, l. 472.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

1916 m. vasario 18 d. Antano Vivulskio tapatybės registracijos kortelė su nuotraukos negatyvu.

Priekinėje pusėje nurodyti A. Vivulskio duomenys: viengungis, Romos katalikų tikėjimo, architektas, neturintis vaikų.

Verstinėje pusėje nurodytas A. Vivulskio ūgis – 1,72 cm ir jo piršto daktiloskopinis antspaudas.

Vokiečių k., 18x13.

 

LVIA, f. 641, ap. 2, b. 73, l. 471-471v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Antano Vivulskio nuotrauka (atspausdinta iš negatyvo).

1916 m. vasario 18 d.

 

LVIA, f. 641, ap. 2, b. 73, l. 471.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus savigynos štabo būstinė Honestų rūmuose (dab. Užupio g. 7).

1918 m. lapkričio mėn. vokiečiams kapituliuojant Vilniuje pradėta organizuoti vietinė savigyna. Gruodžio 29 d. buvo paskelbta karinė mobilizacija, nes iš rytų artėjo bolševikai. A. Vivulskis įstojo savanoriu į vietinės savigynos būrį. Vilniaus gynyba tuo metu jam atrodė svarbesnė už sveikatą ir nebaigtą statyti bažnyčią. 1919 m. sausio 3 d. eidamas sargybą šalia savigynos štabo būstinės Užupio gatvėje jis persišaldė ir susirgo plaučių uždegimu.

Fot. Janas Bulhakas. XX a. Lenkų k., 23x31.

 

LVIA, f. 1135, ap. 3, b. 325, l. 1.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Pranešimas apie Antano Vivulskio mirtį.

„1919 m. sausio 10 d. po ilgų ir sunkių kančių, priėmęs Švč. Sakramentą bei būdamas 43 m. amžiaus mirė menininkas-architektas ir skulptorius, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kūrėjas Antanas Vivulskis. Palaikų išlydėjimas iš Betanijos (Konarskio g. 13) į Katedrą vyks sausio 12 d. 15.30 val. Gedulingos mišios vyks sausio 13 d. 10.30 val., po jų velionio kūnas bus palaidotas Rasų kapinėse“.

1919 m. sausio [10 arba 11] d. Juozapo Zavadskio spaustuvė. Lenkų k., 30x24.

 

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 39, l. 133.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Antano Vivulskio mirties akto įrašas Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios knygoje.

1919 m. sausio 10 d. A. Vivulskis mirė nuo plaučių uždegimo Konarskio g. 13 būdamas 42 metų amžiaus. Palaidotas sausio 12 d. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje.

1919 m. sausio 12 d. Lotynų ir lenkų k., 66x42.

 

LVIA, f. 604, ap. 20, b. 369, l. 212v-213, §11.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybų komiteto prašymas kun. arkivyskupui Vilniaus metropolitui Romualdui Jalbžikovskiui dėl leidimo įmūryti Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios sienoje memorialinę lentą, skirtą Antano Vivulskio 10-osioms mirties metinėms.

Prašyme nurodyti projektuojamos memorialinės lentos duomenys: nedidelė, kvadrato formos (1x1 m) lenta, kurioje pavaizduotas Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios modelį lipdantis A. Vivulskis.

1928 m. lapkričio 5 d. Lenkų k., 46,5x37.

 

LVIA, f. 604, ap. 1, b. 6505, l. 1-2v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios pagrindinio fasado projektas. Architektas Antanas Vivulskis.

Svarstytas Vilniaus gubernijos valdybos Statybos skyriuje ir patvirtintas 1907 m. spalio 23 d. protokolu.

Paryžius, 1907 m. Rusų k.,105x72,5.

 

LVIA, f. 382, ap. 2, b. 1552, l. 12.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Bajorui Juozapui Montvilai priklausančio ir Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybai parduodamo sklypo planas.

1909 m. Rusų k., 32,5x52.

 

LVIA, f. 604, ap. 1, b. 6495, l. 22.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus notaro Fiodoro Sokolovo kontoroje (Trakų g. 402).

Patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Vladislovas ir Stanislovas Montvilos bei kiti asmenys už 36 866 rublių sumą pardavė 1 602,3 kvadratinių sieksnių ploto sklypą Tambovo ir Archangelsko gatvių (dab. A. Vivulskio ir Vytenio g.) sankirtoje Vilniaus Romos katalikų diecezijai, kuriai atstovavo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybos komitetas.

1912 m. lapkričio 17 d. Rusų k., 26x41.

 

LVIA, f. 604, ap. 4, b. 6417, l. 33-34v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

100 rublių banknotas.

1910 m. Rusų k., 26x12.

 

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 175, l. 9-9v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Straipsnis dienraštyje „Gazeta codzienna“ apie Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kertinio akmens pašventinimą. Pavaizduotas bažnyčios maketas.

1913 m. rugsėjo 22 d. Lenkų k., 32x46,5.

 

LVIA, f. 1135, ap. 8, b. 16, l. 32-32v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kertinio akmens pašventinimo proga išleista atmintinė. Parengė kun. Karolis Liubianecas.

1913 m. Lenkų k., 11x17.

 

LVIA, f. 694, ap. 5, b. 405, l. 3.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Iškarpa iš (nenustatyto) laikraščio apie Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybų pradžią.

Iš Vladislovo Zahorskio asmeninio archyvo.

[1913 m.]. Lenkų k., 7x23.

 

LVIA, f. 1135, ap. 8, b. 16, l. 355v.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios karkasas su pastoliais.

 Fot. J. Liachovičius.

1913 m. 34,5x26.

 

LVIA, f. 694, ap. 1, b. 2846, l. 72.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios fasado gelžbetonio konstrukcijos.

Atvirlaiškis. 1913 m. 14x9.

 

LVIA, f. 694, ap. 1, b. 2846, l. 73.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Pranešimas Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybų komitetui apie 1913-1915 m. atliktus bažnyčios statybos darbus.

Yra inžinieriaus Teofilio Šopos ir architekto Antano Vivulskio parašai.

1916 m. vasario mėn. Lenkų k., 40x34.

 

LVIA, f. 694, ap. 3, b. 47, l. 15-16.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus miesto planas. Raudona linija apibrėžtos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos ribos.

Planą sudarė matininkas Stanislovas Januševičius. Išleistas Juozapo Zavadskio spaustuvėje.

1921 m. Lenkų k., 51x64.

 

LVIA, f. 694, ap. 5, b. 404, l. 10.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos ribų aprašymas. Sudarė parapijos klebonas kun. Stanislovas Navrockis.

 „Rytuose – abi Rydz–Smiglio gatvės pusės.

Pietuose – geležinkelio linija iš Vilniaus į Varšuvą.

Šiaurėje – dalis Didžiosios Pohuliankos gatvės link cerkvės kairėje pusėje, dešinioji Vingio gatvės pusė su lyginiais skaičiais link Karių kapinių ir Neries upės.

Vakaruose – Vokės upė, įtekanti į Nerį, su kaimais; dešinėje Neries upės pusėje Miškinių, Lazdynų ir Bukčių kaimai. Kairėje Neries upės pusėje – Riovonys, Panerių dvaras, Gariūnai, Panerių koplyčia, Bukčiai II, Jočionys, Misionieriai, Totorinė, Kunigiškiai“.

1928 m. balandžio 5 d. Lenkų k., 22x35,5.

 

LVIA, f. 694, ap. 5, b. 404, l. 9.

ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI (1 dalis)

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijinės bažnyčios inventorius su kun. Antano Bokščanino ir Stanislovo Navrockio parašais. Patvirtintas Vilniaus miesto dekano prelato kun. Pranciškaus Volodzkos antspaudu ir parašu.

1927 m. Lenkų k., 22,5x36.

 

LVIA, f. 694, ap. 5, b. 405, l. 1-2.

Lt En