Galerijos
Albumai
ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Pratarmė

Mūsų istorinėje atmintyje Pietų Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras ir LLKS gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas yra tragiško likimo asmenybė, simbolizuojanti pasiaukojančią partizanų kovą dėl laisvės. Jis prisimenamas ir kaip partizanų metraštininkas ir memuaristas, fiksavęs Laisvės kovų kelią,  apmąstęs ir atminčiai palikęs jų patirtis. A. Ramanausko-Vanago atsiminimai yra neišsenkantis partizanų istorijos šaltinis, liudijantis partizaninio karo reiškinius ir įvykius, kovotojų siekius, netektis ir viltis. Kartu tai ir vienas ryškiausių lietuvių memuarinės literatūros tekstų. Šie autentiški partizanų kovų liudininkai turi ir savo istoriją.

Partizanų metraštininko plunksnos A. Ramanauskas ėmėsi 1945 m. rugsėjį, paskyrus jį  Merkio rinktinės vadu ir Dzūkų grupės vadui Juozui Vitkui-Kazimieračiui nurodžius fiksuoti partizanų kovas. A. Ramanauskas rugsėjo 27 d. pradėjo rašyti rinktinės kroniką (metraštį). Būdamas Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos srities vadu ragino kaupti partizanų istorijos šaltinius, rūpinosi jų išsaugojimu, 1950 m. ėmė rinkti medžiagą Pietų Lietuvos partizanų istorijai. 1950 m. sausio 25 d. pradėjo eiti LLKS gynybos pajėgų vado pareigas ir vis dažniau susimąstydavo apie partizanų palikimą. Tuomet kilo mintis parašyti atsiminimus, kurie perteiktų ir ateinančioms kartoms perduotų partizanavimo patirtį, išsaugotų kovotojų atminimą ir taptų Laisvės kovų istorijos šaltiniu.

Atsiminimus A. Ramanauskas rašė 1950–1955 m., gyvendamas partizanų štabų bunkeriuose, įrengtuose Talačkų ūkyje Jiezno rajone, Jonionių kaime, Vinco Labanausko sodyboje Jiezno rajone, Olendernės kaime, su šeima slapstydamasis pas Stasę Bilinskienę Varėnos rajone, Bingelių kaime, Petrą Bruzgą Alytuje, pas kitus patikimus asmenis. Iki 1956 m. parašė tris atsiminimų dalis, kuriose vaizdavo beveik trijų metų laikotarpio – nuo 1945 m. pavasario iki 1947 m. pabaigos – partizanines kovas. Pradėjęs antrąją dalį, atsiminimus pavadino „Partizanų gretose“.  Memuarus skyrė savo dukrai Auksutei Ramanauskaitei.

Iš pradžių rašė juodraštį mokykliniuose sąsiuviniuose, vis grįždamas prie tekstų, juos peržvelgdamas, taisydamas, tikslindamas, trumpindamas ar praplėsdamas, keisdamas sakinius ir fragmentus vietomis, įterpdamas apmąstymus. Tekstą skirstė į dalis ir skyrius, sudarė kai kurių dalių ir skyrių („skirsnelių“) planelius, juose pažymėdamas svarbesnius įvykius, tuo metu savo eitas pareigas, pridėdamas partizanų sąrašus ir kitą medžiagą. Rašydamas naudojosi Merkio rinktinės kronika, kitais partizanų dokumentais. Pataisytus tekstus perrašė į mokyklinius sąsiuvinius, vėliau perspausdino rašomąja mašinėle. Sąsiuvinius numeravo, ant viršelių žymėjo atsiminimų dalis, teksto rašymo datas. Atsiminimuose nepanaudotus užrašus segė į atskirus sąsiuvinius.

Įvykius dėstė nuosekliai chronologiškai, bet tarp jų dažnai įterpdavo apmąstymus apie bendražygius, kovų už laisvę prasmingumą, partizanų vertybes ir pareigas Tėvynei, jų palikimą ir priesakus ateinančioms kartoms. Antai, pirmosios dalies 1951 m. juodraštyje atvaizdavęs 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimą, įterpė samprotavimą apie 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmę, 1918–1919 m. Nepriklausomybės ir partizanų Laisvės kovų prasmę.  Po metų, taisydamas pirmosios dalies juodraštį, vėl grįžo prie Vasario 16-osios ir įpynė mintis apie tautos pareigą saugoti, branginti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę, partizanų pasišventimą Laisvės kovai. Atsiminimuose dažnai atsigręždavo į Vasario 16-osios idėją, apmastydavo partizanų pasiaukojimą, kartojo jų priesakus branginti Tėvynės laisvę.

Atsiminimų rašymą veikė partizaninio karo sąlygos. LLKS gynybos pajėgų vado pareigos neleido A. Ramanauskui atitrūkti nuo partizaninės veiklos ir susitelkti ties praeities apmąstymais. Dėl nuolatinio slapstymosi nuo priešų persekiojimų, gyvenimo pastovioje įtampoje, kuomet visur ir visada tykojo pavojai,  jis negalėjo atsidėti ramiam ir nuodugniam minčių dėstymui, todėl atsiminimus rašė nereguliariai, priešokiais. Slaptumo sumetimais vengė išsamaus pasakojimo, vaizdavo tik tai, kas negalėjo pakenkti kovotojų organizacijai ir sukelti grėsmės dar gyviems partizanams, rėmėjams ir jų šeimų nariams, nutylėjo kai kuriuos faktus, dažnai nenurodė įvykių datų, neminėjo asmenvardžių. Norėdamas išsaugoti atsiminimus ateičiai, rašė po kelis egzempliorius, dalimis slėpė skirtingose vietose pas patikimus asmenis.

Atsiminimų pirmosios dalies rankraštį A. Ramanauskas-Vanagas įdėjo į medinę šovinių dėžę ir 1953–1954 m. kartu su rašomąja mašinėle užkasė Bingelių miško pakraštyje, šalia S. Bilinskienės sodybos Varėnos rajono Bingelių kaime. 1955 m. pavasarį atsiminimų antrosios ir trečiosios dalių tekstus patikėjo Varėnos rajono Puvočių kaimo gyventojui Vaclovui Glavickui, kuris paslėpė juos savo pirtyje, vėliau užkasė raiste, netoli sodybos. Dar vieną atsiminimų antrosios dalies egzempliorių A. Ramanauskas-Vanagas 1955 m. rudenį  perdavė Varėnos rajono Puvočių kaimo gyventojui Antanui Arbačiauskui, kuris paslėpė juos tarp statomo tvarto rastų. Tarp šių atsiminimų mašinraščio lapų partizanų vadas įdėjo jam itin brangią, jo paties fotografuotą žmonos ir dukters nuotrauką bei negatyvus, darytus 1953–1954 m. šeimai besislapstantis pas patikimus asmenis. 1955 m. rudenį į knygą surištą atsiminimų trečiosios dalies rankraštį patikėjo Veisiejų rajono Krivonių kaimo gyventojai Bronei Visockienei. B. Visockienė paslėpė rankraštį savo namų kamaroje. Kitus atsiminimų egzempliorius A. Ramanauskas-Vanagas perdavė saugoti skirtingose vietovėse gyvenusiems patikimiems asmenims. 

1956 m. spalio 12 d. partizanų vadas pateko į Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos spąstus. Praėjus beveik trims mėnesiams po jo suėmimo ir intensyvių paieškų, sovietų saugumui pavyko rasti dalį paslėptų atsiminimų.

1957 m. sausio 13 d. Stasės Bilinskienės sodyboje atliekant kratą buvo rasti medinėje dėžėje sudėti ir žemėje užkasti A. Ramanausko-Vanago atsiminimų pirmosios dalies rankraščiai ir juodraščiai. Sąsiuvinių lapai buvo sudrėkę, įplyšę, pažeisti pelėsio, tekstas sunkiai perkaitomi arba visai neįskaitomas. Tą pačią dieną Vaclovo Glavicko sodyboje aptikti atsiminimų antrosios dalies mašinraštis, rankraštis ir juodraštis bei trečiosios dalies rankraštis, o Antano Arbačiausko sodyboje – atsiminimų antrosios dalies mašinraštis ir juodraštis. Sausio 14 d. Boleslovo Visocko ir Bronės Visockienės sodyboje rasti atsiminimų trečiosios dalies rankraštis. Visgi KGB nepavyko surasti visų atsiminimų egzempliorių – vienas iš jų buvo išsaugotas pasišventusių žmonių iki pat Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės atstatymo.

Atsiminimai kartu su kitais KGB rastais ir konfiskuotais partizanų dokumentais kaip daiktiniai įrodymai buvo prijungti prie A. Ramanausko baudžiamosios bylos ir tapo vientisa jos dokumentų komplekso dalimi. Baudžiamąją bylą sudarė 20 tomų ir 3 daiktinių įrodymų paketai. Partizanų vadui 1957 m. lapkričio 29 d. įvykdžius mirties nuosprendį, jo baudžiamoji byla 1957 m. gruodžio 4 d. perduota saugoti į KGB archyvą.

1960–1961 m. KGB darbuotojai nufotografavo ir mikrofilmavo A. Ramanausko baudžiamojoje byloje saugotų atsiminimų pirmosios dalies juodraščius, mašinėle perrašė antrosios dalies tekstą. Šias kopijas ir mikrofilmus KGB 1961 m. perdavė Partijos istorijos institutui prie LKP CK ir Lietuvos SSR mokslų akademijos Istorijos instituto Archyviniams dokumentams skelbti redakcijai (ADSR), kad panaudotų rengiant tendencingus, Lietuvos partizanų kovą falsifikuojančius leidinius.   

Šiuo metu A. Ramanausko-Vanago atsiminimų pirmosios dalies fotokopijos ir mikrofilmai bei antrosios dalies mašinraščio kopija saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Partijos istorijos instituto prie LKP CK–Marksizmo-leninizmo instituto prie TSKP CK filialo fondo Nr. 3377, apyrašo Nr. 55 bylose, o iš A. Ramanausko baudžiamosios bylos išimti jo atsiminimų originalai – Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje.

Partizanų vado dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės pastangomis 1991 m. išleisti A. Ramanausko-Vanago atsiminimai „Daugel krito sūnų...“. Vėliau, 1992, 1999, 2007 m., išleisti pakartotiniai ir papildyti šių memuarų leidimai. 

A. Ramanausko-Vanago atsiminimai nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Partizanų vado rašyti bunkeriuose ir slapstantis pas patikimus žmones, perrašinėti keliais egzemplioriais, slėpti skirtingose vietose ir patikėti saugoti atsidavusiems asmenis, KGB rasti ir konfiskuoti, prabyla jų autoriaus tikėjimu: „Partizanų didvyriškai vedamoji laisvės kova taps dar garbingesniais kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės istorijos lapais. Iš šių tėvynei pasiaukojimo pavyzdžių ateities kartos semsis dvasinės stiprybės ir mokysis kaip reikia mylėti ir aukotis už tėvų žemę“.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos partizanų Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Data nenustatyta.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 235-2.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Kronikos apie Merkinės ir kitų partizanų būrių kovą prieš raudonąjį bolševizmą, rašytos Merkio rinktinės vado Adolfo Ramanausko-Vanago, ištrauka.

1945 m. rugsėjo 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 10, l. 148–6.

Kroniką kartu su kitais Merkio rinktinės ir Dainavos apygardos dokumentais A. Ramanauskas-Vanagas paslėpė  Broniaus Tamulevičiaus sodyboje Varėnos rajone, Puvočių kaime. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 15 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą B. Tamulevičiaus sodyboje.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos partizanų Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (iš kairės, pažymėtas Nr. 1) su pavaduotoju Albertu Perminu-Jūrininku.

1947 m. vasara.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 233-1.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago užrašai apie Pietų Lietuvos srities istoriją.

[1950–1951 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 19, l. 233–240, 242–244.

Užrašus kartu su kitais Pietų Lietuvos srities partizanų dokumentais ir atsiminimų „Partizanų  gretose“ antrosios dalies tekstais A. Ramanauskas-Vanagas 1955 m. rudenį perdavė saugoti Varėnos rajono Puvočių kaimo gyventojui Antanui Arbačiauskui. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą A. Arbačiausko sodyboje.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos partizanų Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

1947 m. vasara.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 234-3.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 1951 m. rašytų atsiminimų „Partizanų gretose“ pirmosios dalies planas.

[1960 m.]

Rankraščio fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 3377, ap. 55, b. 273, l. 153.

Atsiminimų „Partizanų  gretose“ pirmosios dalies rankraštį kartu su kitais partizanų dokumentais A. Ramanauskas-Vanagas 1953–1954 m. paslėpė šalia Stasės Bilinskienės sodybos Varėnos rajone, Bingelių kaime. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą S. Bilinskienės sodyboje.

KGB darbuotojai 1960 m. nufotografavo A. Ramanausko-Vanago atsiminimų pirmosios dalies rankraščius ir jų fotokopijas 1961 m. perdavė Partijos istorijos institutui prie LKP CK ir Lietuvos SSR mokslų akademijos Istorijos instituto Archyviniams dokumentams skelbti redakcijai, kad panaudotų rengiant leidinius, klastojančius

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos partizanų Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

1947 m. vasara.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 236-1.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų „Partizanų gretose“ pirmosios dalies 1951 m. sausio 14 d. parašyto teksto ištrauka apie 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimą ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmę.

[1960 m.]

Rankraščio fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 3377, ap. 55, b. 273, l. 34–50, 52.

Atsiminimų „Partizanų  gretose“ pirmosios dalies rankraštį kartu su kitais partizanų dokumentais A. Ramanauskas-Vanagas 1953–1954 m. paslėpė šalia Stasės Bilinskienės sodybos Varėnos rajone, Bingelių kaime. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą S. Bilinskienės sodyboje.

KGB darbuotojai 1960 m. nufotografavo A. Ramanausko-Vanago atsiminimų pirmosios dalies rankraštį ir jo fotokopijas 1961 m. perdavė Partijos istorijos institutui prie LKP CK ir Lietuvos SSR mokslų akademijos Istorijos instituto Archyviniams dokumentams skelbti redakcijai, kad panaudotų rengiant leidinius, klastojančius Lietuvos Laisvės kovų istoriją.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Merkinės miestelio planas, kurį Lietuvos partizanų Merkio rinktinės vadas Adolfo Ramanauskas-Vanagas panaudojo rengiant Merkinės puolimo operaciją.

Ne vėliau kaip 1945 m. gruodžio 14 d.

Originalas. Tekstas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 10, l. 173-1.

1945 m. gruodžio 15 d. Merkio rinktinės partizanai, vadovaujami A. Ramanausko-Vanago, surengė Merkinės miestelio puolimą. Puolimui reikalingą žvalgybinę informaciją surinko Merkinės gimnazijos mokinys, partizanas slapyvardžiu Žvalgas. Jis parengė detalų miestelio planą, kuriame buvo pažymėti visi namai, griuvėsiai, apkasai, bunkeriai, galimos atsišaudymo kryptys bei svarbią reikšmę turintys objektai, NKVD būstinė, kalėjimas, paštas, sandėliai ir kt. Planas buvo pridėtas prie Merkio rinktinės kronikos, kurioje aprašyta Merkinės puolimo operacija. Kroniką kartu su kitais Merkio rinktinės ir Dainavos apygardos dokumentais A. Ramanauskas-Vanagas paslėpė Broniaus Tamulevičiaus sodyboje Varėnos rajone, Puvočių kaime. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 15 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant  kratą B. Tamulevičiaus sodyboje.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos partizanų Dainavos apygardos štabo nariai.

Iš kairės: 1. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, 2. Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, 3. Adolfas Ramanauskas-Vanagas, 4. Julius Karpis-Vieversys. [1947–1949  m. ]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 232-1.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų „Partizanų gretose“ pirmosios dalies 1952 m. sausio 12 d. parašyto teksto ištrauka apie 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmę.

[1960 m.]

Rankraščio fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 3377, ap. 55, b. 273, l. 24–28.

Atsiminimų „Partizanų gretose“ pirmosios dalies rankraštį kartu su kitais partizanų dokumentais A. Ramanauskas-Vanagas 1953–1954 m. paslėpė šalia Stasės Bilinskienės sodybos Varėnos rajone, Bingelių kaime. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kartą  S. Bilinskienės sodyboje.

KGB darbuotojai 1960 m. nufotografavo A. Ramanausko-Vanago atsiminimų pirmosios dalies rankraštį ir jo fotokopijas 1961 m. perdavė Partijos istorijos institutui prie LKP CK ir Lietuvos SSR mokslų akademijos Istorijos instituto Archyviniams dokumentams skelbti redakcijai, kad panaudotų rengiant leidinius, klastojančius Lietuvos Laisvės kovų istoriją.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago rašomoji mašinėlė.

1957 m.  sausio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 229-2.

Rašomąją mašinėlę kartu su atsiminimų „Partizanų  gretose“ pirmosios dalies rankraščiu ir kitais partizanų dokumentais A. Ramanauskas-Vanagas 1953–1954 m. paslėpė šalia Stasės Bilinskienės sodybos Varėnos rajone, Bingelių kaime. Mašinėle rasta 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą S. Bilinskienės sodyboje.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago tekstas apie 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmę.

1952 m. sausio 12 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 16, l. 266–267.

Šį tekstą kartu su atsiminimų „Partizanų gretose“ pirmosios dalies rankraščiu ir kitais partizanų dokumentais A. Ramanauskas-Vanagas 1953–1954 m. paslėpė šalia Stasės Bilinskienės sodybos Varėnos rajone, Bingelių kaime. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą S. Bilinskienės sodyboje.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos partizanų Dainavos apygardos štabo nariai.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Vaclovas Voveris-Žaibas, 2. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Viktoras Kazlauskas-Vanagas, 2. Feliksas Daugirdas-Šarūnas, 3. Jonas Jakubavičius-Rugys. [1947–1948  m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 232-2.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Merkio rinktinės ir Dainavos apygardos dokumentai ir metalinis karo lauko virtuvės katilas, kuriame jie buvo užkasti.

1957 m. sausio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 230.

Į metalinį karo lauko virtuvės katilą sudėtus dokumentus A. Ramanauskas-Vanagas paslėpė Broniaus Tamulevičiaus sodyboje Varėnos rajone, Puvočių kaime. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 15 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą B. Tamulevičiaus sodyboje.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų „Partizanų gretose“ pirmosios dalies rankraštis ir kiti partizanų dokumentai.

1957 m. sausio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 225-1.

Į medinę dėžę sudėtus dokumentus A. Ramanauskas-Vanagas paslėpė 1953–1955 m. šalia Stasės Bilinskienės sodybos Varėnos rajone, Bingelių kaime. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kartą Stasės Bilinskienės sodyboje.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų „Partizanų gretose“ pirmosios dalies 1952 m. vasario 13–14 d. parašyto teksto ištrauka apie 1945 m. birželio 14 d. partizanų kautynes su SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomene Varčios miške, Alytaus apskrityje.

Rankraščio fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 3377, ap. 55, b. 273, l. 54–64.

Atsiminimų „Partizanų gretose“ pirmosios dalies rankraštį kartu su kitais partizanų dokumentais A. Ramanauskas-Vanagas 1953–1954 m. paslėpė šalia Stasės Bilinskienės sodybos Varėnos rajone, Bingelių kaime. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą S. Bilinskienės sodyboje.

KGB darbuotojai 1960 m. nufotografavo A. Ramanausko-Vanago atsiminimų pirmosios dalies rankraštį ir jo fotokopijas 1961 m. perdavė Partijos istorijos institutui prie LKP CK ir Lietuvos SSR mokslų akademijos Istorijos instituto Archyviniams dokumentams skelbti redakcijai, kad panaudotų rengiant leidinius, klastojančius Lietuvos Laisvės kovų istoriją.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos partizanų Dainavos apygardos vadovybė su Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanais.

Pirmoje eilėje iš kairės: 2. Viktoras Kazlauskas-Vanagas, 3. Jonas Radžiūnas-Burokas, 4. [Motiejus Jaruševičius-Lakštingala]. Antroje eilėje iš kairės: 1. Dainavos apygardos štabo Žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, 2. Geležinio Vilko grupės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, 3. Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, 4. Dainavos apygardos vado adjutantas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. 1947–1948  m. žiema.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 231-2.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų „Partizanų gretose“ antrosios dalies rankraštis ir mašinraštis.

1957 m. sausio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 225-2.

Atsiminimų „Partizanų gretose“ antrosios dalies rankraštį ir mašinraštį A. Ramanauskas-Vanagas 1955 m. perdavė saugoti Varėnos rajono Puvočių kaimo gyventojui Vaclovui Glavickui. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą Vaclovo Glavicko sodyboje.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 1952–1954 m. rašytų atsiminimų „Partizanų gretose“ antrosios dalies ištrauka apie Pietų Lietuvos srities vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūtį 1946 m. liepos 2 d. Žaliamiškyje, Lazdijų apskrityje.

Mašinraščio kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 3377, ap. 55, b. 245, l. 161–164.

Atsiminimų „Partizanų gretose“ antrosios dalies egzempliorius kartu su kitais partizanų dokumentais A. Ramanauskas-Vanagas 1955 m. perdavė saugoti Varėnos rajono Puvočių kaimo gyventojams Vaclovui Glavickui ir Antanui Arbačiauskui. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratas V. Glavicko ir A. Arbačiausko sodybose.

KGB darbuotojai rašomąja mašinėle perrašė atsiminimų antrosios dalies tekstą ir jo mašinraščio kopiją 1961 m.  perdavė Partijos istorijos institutui prie LKP CK ir Lietuvos SSR mokslų akademijos Istorijos instituto Archyviniams dokumentams skelbti redakcijai, kad panaudotų rengiant leidinius, klastojančius Lietuvos Laisvės kovų istoriją.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Data nenustatyta.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 237-4.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Prano Arbačiausko SSRS piliečio pasas, išduotas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Milicijos valdybos Alytaus rajono milicijos skyriaus.

1954 m. lapkričio 2 d.

Spaudinys. Dokumento tekstas rusų ir lietuvių kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 6, l. 163-1.

Šiuo pasu, įklijavęs savo nuotrauką, slapstydamasi naudojosi Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Adolfo Ramanausko-Vanago žmona Birutė Mažeikaitė su dukra Auksute.

[1953–1954 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618,3, t. 10, l. 218b-12.

Fotografuota besislapstantis pas patikimus asmenis. Šią fotonuotrauką A. Ramanauskas-Vanagas įdėjo tarp savo atsiminimų „Partizanų gretose“ antrosios dalies mašinraščio lapų ir kartu su kitais partizanų dokumentais 1955 m. perdavė saugoti Varėnos rajono Puvočių kaimo gyventojui Antanui Arbačiauskui. Dokumentai rasti 1957 m. sausio 13 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą A. Arbačiausko sodyboje.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos SSR prokuroro pavaduotojo raštas Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkui dėl Adolfo Ramanausko baudžiamosios bylos 20 tomų ir 3 paketų su daiktiniais įrodymais persiuntimo nagrinėjimui.

1957 m. liepos 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, SB, l. 84

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Adolfo Ramanausko baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelis.

1956–1957 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 1.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo lydraštis Valstybės saugumo komitetui (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Įskaitos-archyvų skyriui dėl Adolfo Ramanausko baudžiamosios bylos 20 tomų ir 3 paketų su daiktiniais įrodymais perdavimo saugoti į KGB archyvą.

1957 m. gruodžio 4 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, SB, l. 100.

ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIMŲ KELIAS

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos lydraščiai Partijos istorijos institutui prie LKP CK dėl Adolfo Ramanausko baudžiamosios bylos dokumentų fotoreprodukcijų ir fotojuostų persiuntimo.

1961 m. liepos 18, 31 d.

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

LYA, f. 3377, ap. 55, b. 265, l. 1–2.

A. Ramanausko-Vanago baudžiamosios bylos dokumentų fotokopijos ir mikrofilmai perduoti Partijos istorijos institutui prie LKP CK ir Lietuvos SSR mokslų akademijos Istorijos instituto Archyviniams dokumentams skelbti redakcijai, kad panaudotų rengiant leidinius, klastojančius Lietuvos Laisvės kovų istoriją.

Lt En