LLMA. F. 189, ap. 1, b. 12, l. 16.
Skulptorius gavo užsakymą sukurti J. Basanavičiaus biustą. Tik dailininkas buvo perspėtas, kad Basanavičiaus nekankintų, nereikalautų, jog pastarasis sėdėtų nejudėdamas. Atėjus Jonui Basanavičiui į Zikaro dirbtuvę, skulptorius pasiūlęs: „Tamsta, įsitaisykite patogiai. Nebūtina visąlaik sėdėti, galite pavaikščioti. Štai arbata jums, pyragėliai. Vaišinkitės“. J. Basanavičius oriai atsisėdo ant sofos, ramiai pažiūrėjo į skulptorių ir paklausė: „Bet tamstai patogiau būtų, jei nejudėčiau?” „Taip, bet, gerbiamasai, tai visai nebūtina..“. „Ir ką tu sau manai?“ - klausia dailininkas dukrelės. – „Atsisėdo anas, įsmeigė į mane akis – ir visas TRIS valandas net nesumirksėjo!! Gyvenime neturėjau tokio gero pozuotojo, ačiū Dievui… Nes, kai žmogus į tave žiūri tris valandas nemirksėdamas, patikėk... Bet dabar suprantu, kad tik toks žmogus ir turėjo teisę pirmas pasirašyti nepriklausomybės deklaraciją! Na koks požiūris į pareigą!“