Sovietinės okupacijos metais Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra buvo vienas iš pagrindinių lituanistikos centrų, lietuvių kultūros tapatumo išsaugojimo ir sklaidos židinių, XX a. 6-jame dešimtmetyje oponavusių sovietinei literatūros doktrinai ir komunistinei ideologijai. 1957 m. Lietuvos komunistų partija inspiravo katedros vedėjos Meilės Lukšienės, Vandos Zaborskaitės, Irenos Kostkevičiūtės, Aurelijos Rabačiauskaitės ir kitų dėstytojų mokslinių koncepcijų, tyrimo metodologijos ir pažiūrų kritiką, kuri 1959 m. įgijo organizuoto politinio puolimo prieš katedrą pobūdį ir tapo stambiausia politinio susidorojimo akcija sovietinės Lietuvos kultūros ir mokslo lauke.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje pristatomas 1957–1961 m. vykdytas Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros persekiojimas. Parodoje skelbiami dokumentai ir fotonuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.