Virtuali paroda „Aktoriui Petrui Kubertavičiui – 120”
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė parodą, skirtą aktoriaus Petro Kubertavičiaus 120-osioms metinėms.
Petras Kubertavičius gimė 1879 m. birželio 22 dieną Vartų kaime, Lazdijų rajone. Mokėsi pas kaimo daraktorę Grėbliauskienę Ramanave. Savo atsiminimuose būsimasis aktorius rašo: „Baigęs Krosnos pradinę mokyklą, ėjau į Liudvinavą, kur buvo leista įsteigti dviklasę mokyklą, į kurią aš ir įstojau. Po to, privačiai pasiruošęs (pas Kasiulį), laikiau „kvotimus“ į Veiverių seminariją“. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, seminarija buvo evakuota į Rusiją. Petras Kubertavičius, kaip jis pats prisimena, su penkiais rubliais kišenėje iškeliauja į Vilnių, po to į Kijevą, Voronežą ir galiausiai atsiduria Petrograde. Čia įstojo į Aukštesniąją hidrotechnikos mokyklą, iš kurios neimdavo į kariuomenę. „Po kurio laiko bendrabutyje buvo paskelbta, kad Lietuvos artistas Juozas Vaičkus norįs įsteigti lietuvišką teatro mokyklą – ruošti artistus būsimam lietuviškam teatrui. Susimąsčiau... O kodėl gi man neišmėginti laimės?“, – prisiminė P. Kubertavičius. Taip 1916 m. jis atsidūrė J. Vaičkaus dramos mokykloje. Rytais lankė pamokas Hidrotechnikos mokykloje, vakarais – dramos mokykloje. 1918 m. su J. Vaičkaus Skrajojamuoju teatru jis grįžo į Vilnių, 1919 m. persikėlė į Kauną. Šiam teatrui prisijungus prie Kastanto Glinskio teatro studijos, 1920 m. gruodžio 19 d. Kaune susikūrė Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos vaidykla. Petras Kubertavičius vienas iš pirmųjų pasirašė darbo sutartį. 1922–1941 m. jis vaidino Valstybės teatre Kaune, 1941–1943 m. – Kauno didžiajame teatre, 1945–1949 m. – Kauno dramos teatre, 1949–1951 m. – Kauno muzikiniame dramos teatre. 1952–1958 m. jis buvo Kauno jaunojo žiūrovo teatro artistas. 1959 m. Petras Kubertavičius grįžo į Kauno dramos teatrą ir tarnavo jame iki 1962 m..
Aktorius sukūrė apie 200 vaidmenų teatrų scenose, pastatė 18 spektaklių.
Mirė 1964 m. vasario 14 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
„Daug kartų buvau elgeta, karalium, kaimiečiu, revoliucionierium, plėšiku, direktorium, baudžiauninku, kalviu, girtuokliu, meilužiu. Daug kartų miriau, daug kartų vedžiau, skyriausi, bučiavausi... Arčiau man prie širdies drama ir tragedija. Bet mėgstu ir komediją. Juo įvairiau, juo įdomiau. O dirbti reikia daug, labai daug,“ – rašė Petras Kubertavičius.
Virtualią parodą parengė Jolita Dimbelytė-Mchichou iš Lietuvos literatūros ir meno archyve Petro Kubertavičiaus ir Antaninos Vainiūnaitės-Kubertavičienės fonde bei kituose fonduose saugomų dokumentų.