Lietuvoje nuo seno buvo minimos Vėlinės – mirusiųjų pagerbimo šventė, kurios tradicijos glaudžiai siejosi su lietuvių papročiais ir tikėjimu. Sovietinėje Lietuvoje Vėlinės buvo uždraustos, bet žmonių švęstos kaip religinė ir tautinė šventė. XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje plečiantis neginkluotai antisovietinei rezistencijai, Vėlinių minėjimai įgijo politinį pobūdį, tapo patriotinių jausmų ir pilietinio nepaklusnumo sovietų valdžiai išraiška. 1955 m. Vėlinių minėjimas Kaune virto politinio protesto akcija, 1956 m. Vilniuje ir Kaune – antisovietinėmis demonstracijomis. 1957 m. lapkričio 2 d. Vėlinių minėjimas Kaune peraugo į didelę demonstraciją, kuri išvaikyta panaudojus milicijos ir saugumo pajėgas, 105 demonstrantai buvo suimti. 1958 m. Vėlinės paminėtos Vilniuje ir Kaune, dalis jų dalyvių sulaikyta.
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato dokumentus, atspindinčius per Vėlines 1955–1958 m. Vilniuje ir Kaune vykusias antisovietinio protesto akcijas. Skelbiami dokumentai saugomi Lietuvos komunistų partijos ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fondų bylose, o fotonuotraukos – Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo LKP ir KGB dokumentų skaityklose.