„TEGU DVASIOS NEVARŽO KŪNO VARŽTAI“
1901 m. sausio 23 d. Vabalninko mstl. (Biržų aps.) gimė Lietuvos visuomenės veikėja, pedagogė, publicistė, Lietuvos Respublikos III Seimo narė Stefanija Paliulytė-Ladigienė.
Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, ji evakavosi į Rusiją, kur aukso medaliu baigė „Žiburio“ gimnaziją Tambove. 1918 m. grįžusi į Lietuvą, Vilniuje dirbo banke, sekretoriavo Jonui Jablonskiui. Persikėlusi į Kauną, Lietuvos universitete studijavo filosofiją, pedagogiką, psichologiją ir sociologiją, dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijoje, redagavo pirmuosius žurnalo „Moteris“ numerius, moterų ateitininkių žurnalą „Naujoji vaidilutė“, stažavosi užsienyje. Marijampolės gimnazijoje dėstė prancūzų kalbą ir kūno kultūrą, 1926 m. išrinkta į Lietuvos Respublikos III Seimą.
1940 m. vasarą, prasidėjus sovietinei okupacijai, buvo areštuotas ir 1941 m. pabaigoje sušaudytas S. Ladigienės vyras – generolas leitenantas Kazys Ladiga. S. Ladigienė su vaikais persikėlė gyventi į Vilnių, kur 1946 m. kovo mėn. buvo suimta ir nuteista. Kalėjo Pečioros, Taišeto lageriuose. 1955 m. pabaigoje paleista iš įkalinimo ir išsiųsta į tremtį Irkutsko srityje, kur tremtyje buvo du jos sūnūs. 1957 m. grįžo į Lietuvą.
Stefanija Ladigienė mirė 1967 m., palaidota Vilniuje Saltoniškių kapinėse.
Po mirties S. Ladigienė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
Minint Stefanijos Ladigienės 120-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Stefanijos Ladigienės ir Kazio Ladigos baudžiamosiose bylose, jų vaikų Algio Marijono Ladigos ir Benedikto Pijaus Ladigos tremties bylose saugomi dokumentai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai bei nuotraukos ir dokumentai iš S. Ladigienės anūko Lino Ladigos asmeninio archyvo.
Dėkojame Linui Ladigai už pagalbą rengiant parodą bei leidimą parodoje skelbti asmeninio archyvo nuotraukas.
Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.