Iki šiol prieštaringai vertinamas Lietuvos gyventojų masinių trėmimų ir kitų komunistinio režimo represijų vykdytojas, ginkluotos rezistencijos malšintojas, Katalikų bažnyčios bei inteligentijos persekiojimo organizatorius, ilgametis Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, vykdydamas brutalias sovietines represijas, nedarė išlygų net savo artimiems giminaičiams.
1941 m. birželio 14 d. sovietinių valstybės saugumo organų buvo suimtas, į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį išvežtas ir ten „už priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ 10 m. laisvės atėmimu nuteistas A. Sniečkaus pusbrolis (motinos sesers Agotos Dailidienės sūnus), Ketvirtojo Lietuvos Respublikos Seimo narys Pranas Dailidė, kuris 1948 m. vasarą. mirė lageryje. P. Dailidės žmona Marija, sūnūs Algimantas ir Kęstutis buvo ištremti į Altajaus kraštą. P. Dailidės brolis Lietuvos diplomatas Bronius Edmundas Dailidė apie 1940 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau persikėlė gyventi į JAV.
Lietuvoje liko tik A. Sniečkaus teta A. Dailidienė, nes šeimos trėmimo metu gulėjo ligoninėje. A. Sniečkaus motinos brolio Jono Stankūno sūnus ūkininkas, agronomas Antanas Stankūnas 1941 m. birželio 14 d. „kaip socialiai pavojingas elementas“ buvo ištremtas į Altajaus kraštą.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami sovietinio saugumo organų P. Dailidei vestos baudžiamosios bylos, jo šeimos nariams bei A. Stankūno šeimai vestų tremties bylų dokumentai, įvairūs A. Sniečkaus dokumentai bei fotonuotraukos iš bylų saugomų Lietuvos komunistų partijos bei A. Sniečkaus asmens fonduose, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos P. Dailidės bei jo brolio B. E. Dailidės fotonuotraukos, Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugomos Vladislavovo (dabar ‒ Kudirkos Naumiestis) Romos katalikų bažnyčios gimimo aktų įrašų knygos įrašas apie Antano Gintauto Sniečkaus gimimą.