MOTERYS LIETUVOS PARTIZANINIAME KARE 1944-1953 M.
1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas, kuriuo siekta atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmosios sovietinės okupacijos patirtis, represijos ir teroras, prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją, patriotizmas ir meilė Tėvynei, tikėjimas Vakarų pagalba lėmė, kad ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviais tapo tūkstančiai žmonių. Dauguma partizanų buvo vyrai, tačiau laisvės kovose aktyviai dalyvavo ir moterys, kurios brangindamos meilę artimiesiems bei tikėdamos Lietuvos laisve, prisidėjo prie Laisvės kovų – priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms, davė priesaiką, turėjo ginklus, gyveno nelegaliai. Daug merginų ir moterų buvo partizanų talkininkėmis: ryšininkėmis ir rėmėjomis. Moterys partizanės taip pat patyrė visus partizaninio karo sunkumus ir žiaurumus: areštus, kankinimus, kalinimą lageriuose, tremtį ir mirtį. Laisvės kovų istorijoje jos paliko įspūdingų drąsos, ištvermės ir pasiaukojimo pavyzdžių. 1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, daug didvyriškumu ir žygdarbiais ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę pasižymėjusių moterų partizanių, įvertinant jų nuopelnus, buvo apdovanotos Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio Kryžiaus ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais ir kt.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje parodoje eksponuojamos moterų dalyvavimą 1944–1953 m. partizaniniame kare liudijančios fotonuotraukos ir rašytiniai dokumentai, saugomi Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijose, taip pat Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fondų laisvės kovotojų ir jų talkininkų baudžiamosiose, agentūrinės-operatyvinės veiklos bylose.
Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė.