LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA
Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje, Laisvės premija bus įteikta Laisvės kovų dalyviui, politiniam kaliniui, Vilniaus universiteto tautinės savasties puoselėtojui, Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo įvykių dalyviui ir metraštininkui Albinui Kentrai.
Būdamas vos šešiolikos Šilalės krašto miškuose jis davė partizano priesaiką ir liko jai ištikimas visą gyvenimą. Partizaniniame kare su okupacine sovietų valdžia partizanui Albinui Kentrai-Aušrai kovoti teko neilgai ‒ vos keletą metų, kol 1946 m. vasarą buvo suimtas sovietų represinių struktūrų ir nuteistas kalėti pataisos darbų lageryje. Grįžęs į Lietuvą A. Kentra visą gyvenimą paskyrė kovai už Lietuvos laisvę, tik pasipriešinimą ginklu pakeitė kitos, neginkluoto priešinimosi sovietų okupacinei politikai formos. Tarp jų ‒ užsienio kalbų audiovizualinio centro kūrimas Vilniaus universitete, kad studentai išmoktų šnekamosios anglų kalbos ir suprastų laisvojo pasaulio radijo laidas, Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblio puošimo gobelenais, freskomis, mozaikomis tautine bei istorine tematika organizavimas, svarbių Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorinių įvykių, prasidėjus tautiniam atgimimui, filmavimas. Kartu su Vytautu Milvydu 1989 m. įsteigė Lietuvos laisvės kovų – „Miško brolių“ – draugiją.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje parodoje eksponuojami dokumentai ir fotonuotraukos iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose saugomų Albino Kentros ir jo šeimos narių baudžiamųjų bylų, skelbiami sovietinio saugumo agentūrinės–operatyvinės veiklos dokumentai bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos nuotraukos.
Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Škirkaitė