In memoriam Baliui Gajauskui
In memoriam Baliui Gajauskui
Eidamas 92-uosius metus ketvirtadienio naktį mirė disidentas, Nepriklausomybės akto signataras, buvęs parlamentaras Balys Gajauskas.
Balys Gajauskas gimė 1926 m. Vilkaviškio aps. Gražiškių vls., vėliau gyveno ir mokėsi Kauno m. Sovietų Sąjungai 1944 m. antrą kartą okupavus Lietuvą, įsitraukė į antisovietinį pogrindį: dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje organizacijoje Kaune, užmezgė ryšius su Lietuvos partizanų Tauro apygardos kovotojais, platino partizanų spaudą. 1948 m. gegužės 3 d. už priklausymą pogrindinei antisovietinei organizacijai sovietų represinių struktūrų buvo suimtas ir Karo Tribunolo nuteistas 25 metams. 1949–1956 m. kalėjo Balchašo ir Džeskazgano lageriuose, 1956–1973 m. – Mordovijos lageryje. Atlikęs visą skirtą bausmę, 1973 m. buvo paleistas be teisės gyventi Lietuvoje. Nepaisydamas draudimo grįžo į Kauną, įsidarbino Kauno 5-ojoje elektros montavimo valdyboje ir toliau tęsė pogrindinę veiklą: vertė Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagą“, sudarė lietuvių politinių kalinių sąrašą ir rinko partizaninio judėjimo dokumentus. Aktyvi antisovietinė veikla neliko nepastebėta – 1977 m. balandžio 20 d. Balys Gajauskas sovietų represinių struktūrų buvo suimtas antrą kartą. Per kratas pas B. Gajauską buvo rasti A. Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“ vertimo į lietuvių kalbą juodraščiai, užrašai apie politinių kalinių padėtį, dokumentai ir tekstai apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS, autentiški Lietuvos partizanų dokumentai ir kita medžiaga, kuri buvo prijungta prie baudžiamosios bylos kaip daiktiniai įkalčiai. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1978 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu už antisovietinę propagandą ir agitaciją B. Gajauskas buvo nuteistas 10 metų kalėti ypatingojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir 5 metams ištrėmimo. 1978–1980 m. kalintas Mordovijos lageryje, 1980–1987 m. – Kučino (Permės sr.) ypatingojo režimo lageryje. Po lagerio buvo paskirti dar 2 metai tremties Čiumikane (Chabarovsko sritis). Kalėdamas dalyvavo politinių kalinių akcijose, paremdamas likimo draugų pasipriešinimą lagerio administracijos savivalei. Jau būdamas kalėjime, 1978 m. simboliškai įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę.
1979 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija kartu su kitais disidentais pasiūlė B. Gajauską kandidatu Nobelio taikos premijai. 1981 m. Hjustone (JAV) B. Gajauskui paskirta tarptautinė Taikos ir laisvės premija. 1989 m. Baltų laisvės lygos apdovanotas Laisvės medaliu už kovą išlaisvinant Estiją, Latviją, Lietuvą.
Prasidėjus Atgimimui, susikūrus Sąjūdžiui ir pradėjus reikalauti išlaisvinti politinius kalinius, 1989 m. buvo paleistas iš tremties ir tais pačiais metais išvyko į JAV, tačiau tų pačių metų pabaigoje sugrįžo į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą įsijungė į Atgimimo veiklą, dalyvavo politiniame gyvenime: 1990 m. tapo Kovo 11-osios akto dėl nepriklausomybės atkūrimo signataru, 1992-1996 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys.