ILGAS KELIAS NAMO: JONO DOVYDAIČIO PASTANGOS SUGRĄŽINTI ŠEIMĄ IŠ TREMTIES
Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio mėn. okupavus Lietuvą, politinio teroro aukomis tapo daugelis nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų, politikos ir visuomenės veikėjų, įvairių socialinių sluoksnių, tautybių ir profesijų žmonės. Sovietinio režimo represijas patyrė ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio šeima. P. Dovydaitis 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas, nuteistas mirties bausme ir sušaudytas Sverdlovsko kalėjime. P. Dovydaičio žmona Marcelė, sūnus Vytautas ir dukra Laima 1941 m. birželio 14 d. ištremti į Tomsko sritį, o sūnus Jonas išvežtas į Kargopolio pataisos darbų lagerį Archangelsko srityje. 1944 m. paleistas iš įkalinimo, J. Dovydaitis tapo vienintele ištremtos šeimos viltimi grįžti į Tėvynę. Naudodamasis savo padėtimi ir ryšiais sovietinės kultūros aplinkoje, jis stengėsi sugrąžinti šeimą į Lietuvą, sužinoti tiesą apie tragišką tėvo likimą ir siekė jo reabilitavimo.
Minint Gedulo ir vilties dieną, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą sovietų valdžios represuoto 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P. Dovydaičio šeimos likimui sovietinės okupacijos metais apžvelgti. Parodoje skelbiami Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomi dokumentai ir fotonuotraukos.
Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Mordas.