Gegužės 21 d. minima Lietuvos tautinių bendrijų diena. Lietuvos rusų bendrija – neatskiriama Lietuvos visuomenės ir istorijos dalis, kuri formavosi kelis šimtmečius. Tarpukariu Nepriklausomos Lietuvos bei Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto rusų senbuvių bendruomenes papildė po 1917 m. Spalio perversmo ir 1918–1920 m. pilietinio karo iš Rusijos
pasitraukę emigrantai. Sovietų Sąjungai užpuolus Lenkiją ir 1939 m. rugsėjo 19 d. Raudonajai armijai užėmus Vilnių ir Vilniaus kraštą, o vėliau Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo gyventojų, taip pat ir rusų, areštai. Sovietinių represijų aukomis tapo Baltosios armijos kariai, rusų visuomeninių organizacijų nariai, sentikių ir stačiatikių dvasininkai, rusų tautybės valstybės tarnautojai, nekilnojamo turto savininkai, asmenys, nepalankiai vertinę Sovietų Sąjungą ir bolševikų valdžią. Sovietų valdžios represijos nukreiptos prieš Lietuvos rusų bendruomenės narius tęsėsi ir 1944 m. prasidėjus sovietinei reokupacijai. Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos labiausiai nukentėjo rusai, bendradarbiavę su Vokietijos okupacine valdžia Lietuvoje.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje virtualioje parodoje eksponuojamos nuotraukos ir dokumentai apie 53 represuotus asmenis iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose saugomų baudžiamųjų ir tremties bylų.
Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė