Poetas Rimas Burokas gimė 1953 m. balandžio 21 d. Besimokydamas vyresnėse Alytaus 2-osios vidurinės mokyklos klasėse, 1972 m. pateko į Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos akiratį, buvo „profilaktiškai auklėjamas“ saugumiečių kaip vienas ryškiausių hipių judėjimo aktyvistų Alytaus mieste, tačiau savo „klaidingų pažiūrų“ neatsisakė.
Apie 1974‒1975 m. atvykęs į Vilnių, įsiliejo į bohemišką sostinės gyvenimą ir greitai įgijo autoritetą tarp neformalaus jaunimo. Net ir nereikšdavęs nepasitenkinimo egzistavusia santvarka, R. Burokas tapo didele problema tuometiniams komunistinės moralės sergėtojams bei sovietinių represinių struktūrų pareigūnams. 1979 m. gruodžio 10 d. jis buvo suimtas ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimu „už sistemingą valkatavimą“, 1980 m. rugpjūčio 10 d. mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų Pataisos reikalų valdybos Respublikinėje ligoninėje, iki bausmės atlikimo pabaigos likus mažiau nei trims mėnesiams.
Nelengvas buvo ir Rimo Buroko literatūrinio palikimo kelias. Pirmi bandymai 1981‒1982 m. įtraukti keletą jo eilėraščių į jaunųjų autorių kūrybos almanachą pasibaigė skandalu. Pirmą kartą keli eilėraščiai išspausdinti 1988 m. savilaidos mėnraščio „Sietynas“ antrame numeryje, o pirmą kartą oficialiai R. Buroko eilės buvo paskelbtos tik 1989 m. pradžioje, žurnale „Jaunimo gretos“. 1992 m. išleista pirmoji nedidelė Rimo Buroko poezijos knygelė „39 eilėraščiai“.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė poeto Rimo Buroko atminimui skirtą parodą, kurioje eksponuojami dokumentai iš Archyvo saugomos kalinio asmens bylos, LSSR KGB Alytaus r. skyriaus pranešimų apie R. Buroką ištraukos. Parodoje taip pat eksponuojamos buvusios poeto žmonos Silvijos Kurienės asmeninio archyvo nuotraukos bei išsaugoti R. Buroko eilėraščių rankraščiai. Archyvas dėkoja Silvijai Kurienei už bendradarbiavimą rengiant parodą ir leidimą naudoti parodoje jos asmeninio archyvo fotonuotraukas bei eilėraščių rankraščius.