Kviečiame apsilankyti virtualioje parodoje, skirtoje 1991 m. sausio mėn. įvykiams prisiminti „Ačiū Jums už laisvę!“

Šiemet minime 26-ąsias 1991 m. sausio 13-osios įvykių metines, kai žmonės negailėdami savo gyvybės kovojo už Lietuvos laisvę. Tais metais sausio mėnesį buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant Sovietų Sąjungos (SSRS) ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą (KGB), siekiant atkurti Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) politinę valdžią Lietuvos Respublikoje.

Ir tik Lietuvos žmonių dėka, kurie atsiliepė į Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko kvietimą ateiti prie Parlamento rūmų ginti, paremti ir saugoti strategiškai svarbiausių šalies objektų, mes šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje.

Apie tai, kaip 1991 metų sausio 13-osios naktį Seimo rūmus, Televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto rūmus, Tarptautinės telefonų stoties pastatą saugojo tūkstantinės žmonių minios, kalba kraupios nakties liudininkais tapę lietuviai. Po tokių išgyvenimų ne vienas jų norėjo išsikalbėti, išpasakoti visiems, ką tuo metu matė ir kaip jautėsi: „Suprantu, kad mano prisiminimai daugiau reikšmingi man pačiam – tai noras pamąstyti, suprasti save, dar kartą prisiminti žmones, su kuriais teko bendrauti. <...> Sausio 13 naktis pilna įtampos, neaiškumo, liko atmintina visam gyvenimui. <...> Lietuva, mes su tavim.“ Žmonių pasakojimai emocingi, kupini širdgėlos, juos lydi tokie žodžiai: „kruvinoji naktis“, „siaubas sukaustė kūną“, „nugriaudėjo šūviai“, „pasigirdo šauksmai“, „krauju aplaistyta žemė“, „ropom šliaužiau kuo toliau“, „slinko siaubo valandos“. Kiekvienas norėjo prisidėti, išpasakoti kraupius įvykius ir pasidalinti skausmu su kitais. Sklaidant dokumentus akivaizdu, jog kritinėmis 1991 metų sausio dienomis, į gatves buvo išėjusi kone didžioji dalis Lietuvos. Šių skaudžių mūsų šaliai įvykių liudininkai, kurie nepabūgo stoti prieš tankus,  ir  kurių vieninteliai ginklai buvo tikėjimas, malda ir lietuviška daina, gyva žmonių siena apsupę pastatus kartu gynė ir tą kiekvieno Lietuvos piliečio norą, svajonę, kad jo šalis būtų nepriklausoma ir laisva, kad Tėvynė būtų jų ir niekieno kito. Iš parodoje eksponuojamų liudijimų aišku, kad dėl šių įvykių bei jų baigties pergyveno visi Lietuvos žmonės.

Minint šią datą svarbu nepamiršti tų, kurie už laisvę paaukojo gyvybes, daugelis jų buvo jauni, jėgų gyventi ir kovoti kupini žmonės: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinas Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vidas Maciulevičius, Vytautas Jancevičius nuo šautinių žaizdų mirė vasario 18 d., dar daugiau nei 500 buvo sužeisti.

Sausio 13-osios įvykiai daugeliui mūsų į atmintį įstrigo kaip žiauraus išpuolio prieš beginklius žmones, gedulo diena. Tad kaip ir kasmet artėjant šiai datai, kiekvienas prisiminęs ir apmąstęs šių įvykių prasmę gali tik padėkoti paprastais, lietuviškais žodžiais: „Ačiū Jums už laisvę!“