VILNIAUS KALVARIJOS KARIŲ KAPŲ PASLAPTYS

VILNIAUS KALVARIJOS KARIŲ KAPŲ PASLAPTYS

2023 m. lapkričio mėn. Lenkijos Tautos atminties instituto archeologai tyrinėdami sovietų valdžios 1979 m. sunaikintus Lenkijos karių palaidojimus Vilniaus Kalvarijose rado devynių karių palaikus. Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai atskleidžia šiuo metu beveik pamirštų, sovietmečiu sunaikintų karių kapų istoriją.

1919 m. balandžio–gegužės mėn. Lenkijos kariuomenei sutriuškinus Raudonosios armijos dalinius ir perėmus Vilniaus kontrolę, Vilniaus Kalvarijose buvo palaidoti kovose žuvę Lenkijos kariai. Vilniaus vyskupijos kurijos kanclerio prelato Lucjano Chaleckio iniciatyva, 1925 m. ant karių kapų buvo pastatytas paminklas su Švč. Mergelės Marijos statula. Karių atminimui atspausdintas lapelis su malda į Švč. Mergelę Mariją, su padėka už tai, kad gynė „.mūsų sielas nuo bolševikinio maro“. 1944 m. liepą šalia paminklo buvo palaidoti per Armijos krajovos operaciją „Aušros vartai“ mūšyje Kriaučiūnuose, prie Vilniaus žuvę Lenkijos kariai.

Gerai matomoje ir tikinčiųjų gausiai lankomoje vietoje šalia  Kalvarijų Kristaus kančios kelio stovintis paminklas Lenkijos kariams su Švč. Mergelės Marijos statula ir užrašu ant postamento „Mergelei Marijai už Tėvynės išvadavimą“ nedavė ramybės sovietų valdžios atstovams. Komunistų valdžia nuo 1951 m. pradėjo reikalauti nugriauti paminklą ir kryžius nuo „sovietų liaudies priešų“ kapų, sulyginti su žeme „banditais“, „vokiečių fašistų okupantų pakalikais“ vadintų Lenkijos karių kapus taip, „kad pėdsako nebeliktų“. Kadangi Švč. Mergelės Marijos statulos nugriovimas galėjo išprovokuoti tikinčiųjų protestus, komunistai nutarė „atsargiai prieiti“ prie šio klausimo. Kalvarijų parapijos klebonui Tadeušui Hoppe buvo nurodyta tikinčiųjų rankomis perkelti Šv. Mergelės Marijos statulą ir kryžius nuo karių kapų į kitą mažiau lankomą vietą, kad jie „nežeistų sovietinių žmonių jausmų“. 1951 m. Švč. Mergelės Marijos statula nuo postamento buvo nuimta ir perkelta į Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, o užrašas ant paminklo panaikintas. Tačiau žmonės neleido sunaikinti kapų ir ant jų stovėjusių kryžių, todėl sovietų valdžiai teko atidėti jų sunaikinimą.

1962 m.  pabaigoje sovietų valdžios nurodymu buvo pradėtas naikinti Kalvarijų Kristaus kančios kelias. 1963 m. pavasarį buvo susprogdinta ir nugriauta šešiolika Kryžiaus kelio koplyčių. Išliko tik keturios šalia bažnyčios stovėjusios koplyčios. Ramybėje nebuvo palikti ir Lenkijos karių kapai. 1979 m. karių palaikai kasant ekskavatoriumi buvo ekshumuoti ir be jokių atminimo ženklų perlaidoti kapinėse šalia Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios. Tik 1990 m. buvo atidengtas atminimo ženklas su žuvusių Lenkijos karių pavardėmis.

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Mordas